„Mes vis dar planuojame prisijungti prie euro zonos 2014 metų sausio pirmąją, – sakė V.Dombrovskis. – Anot Latvijos banko, šalis jau nuo rugsėjo tenkina visus kriterijus.“
Latvija, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Daniją ir Didžiąją Britaniją, yra įsipareigojusios įsivesti eurą, vos tik atitiks Mastrichto kriterijus.
Latvijos biudžeto deficitas ir valdžios skolos lygis atitinka reikalavimus ir tik infliacija yra šiek tiek didesnė.
V.Dombrovskio teigimu, prisijungimas prie euro klubo padės į šalį pritraukti užsienio investuotojų, sumažės sandorių mokesčiai, kainos bus skaidresnės. Taip esą atsitiko kaimyninėje Estijoje, kuri prie euro zonos prisijungė 2011 metais.
Latvijos premjero teigimu, euro zonos krizė nėra valiutos krizė – stabilus euro ir dolerio santykis, rezervų dalis eurais nekinta ir yra apie 25 proc.
„Kai kurioms euro zonos šalims rinkos moka už pinigų saugojimą – Vokietijai, Nyderlandams, Suomijai. Tai nėra euro problema. Tai yra ekonomikos vadybos kai kuriose euro zonos šalyse problema“, – sakė V.Dombrovskis.
41-erių politikas Pietų valstybių neužjaučia – nepritaria jų prašymams sušvelninti taupymo reikalavimus.
Jis teigė tikįs, kad ekonomikos augimo negalima atkurti nesiėmus jokių struktūrinių reformų: „Mus krizė paveikė smarkiai, todėl turėjome taupyti ir dabar esame sparčiausiai auganti Europos Sąjungos šalis – pernai Latvijos ūkis augo 5,5 proc., šiemet – 5,9 proc. Kai šalis nebekontroliuoja savo biudžeto ir ja nebepasitikima, nėra kito kelio. Visų pirma reikia atkurti finansinį stabilumą – jis yra ekonomikos augimo prielaida.“
Jo teigimu, Latvijos ūkio augimą lemia ne vartojimas, bet eksporto augimas.
Europos Komisijos duomenimis, Latvijos ekonomikos augimas dar negrįžo į ikikrizinius laikus. Be to, didelis ir nedarbas – per 15 proc. Tačiau, šaliai stojant į euro klubą, šie kriterijai nėra vertinami.
