Pasak ministro, vienas svarbiausių prioritetų – mažinti nelygybę, o didinant minimalią mėnesinę algą, remiami mažai uždirbantys žmonės, ypač regionuose.
Ministras taip pat mano, kad turėtų būti įvertintas minimalios algos didinimo poveikis mokesčiams ir pašalpoms. Jo teigimu, didinant minimalią algą, padidės ir socialinio draudimo įmokos, tad bus įmanoma peržiūrėti socialines pašalpas.
Ministro atstovė spaudai Aija Bukova – Zideluna pranešė, kad informacinė ataskaita apie pasiūlymus padidinti minimalią mėnesinę algą bus pristatyta artimiausiame nacionalinės trišalio bendradarbiavimo tarybos posėdyje.
Valstybinė užimtumo agentūra įvertino ilgalaikio nedarbo problemas šalyje ir nustatė kliūtis bedarbių integracijai į darbo rinką. Anot jos, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės atsisako darbo pasiūlymų, yra per maža minimali alga.
Tuo tarpu finansų ministrė Dana Reizniecė – Ozola nepritaria reikšmingam minimalios algos padidinimui.
„Reikšmingam minimalios algos padidinimui nepritariu, nes darbo našumas šiuo metu auga lėčiau negu darbo užmokesčio lygis. Kai minimalią algą didindavome praeityje, padaugėdavo ne visą darbo dieną dirbančių žmonių, ypač kaimo vietovėse. Darbdaviai nesugeba mokėti padidintos algos, taigi ima elgtis kūrybingai – arba moka darbuotojams vokeliuose, arba įdarbina juos ne visai darbo dienai“, – pareiškė ministrė Latvijos radijui.
Ji pridūrė, kad Socialinės apsaugos ministerijos siūlomas minimalios mėnesinės algos padidinimas 37 eurais yra pernelyg reikšmingas, tad jam negalima pritarti.
„Jeigu jau kalbame apie minimalios mėnesinės algos didinimą, tai galėtų būti ne daugiau kaip 10 eurų“, – pareiškė ji.