Minėtu laikotarpiu Latvijos uostuose buvo perkrauta daugiausia biriuų krovinių – 8,451 mln. tonų, o tai yra 15,1 proc. mažiau nei prieš metus. Iš jų 2,982 mln. tonų sudarė grūdai ir grūdų produktai, o tai yra 11,7 proc. mažiau.
Bendrųjų krovinių krovos apimtys sumažėjo 7,3 proc. iki 8,034 mln. tonų. Į šį kiekį įėjo 3,089 mln. tonų konteinerinių krovinių (7,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu), 2,534 mln. tonų medienos (16,3 proc. mažiau) ir 2,216 mln. tonų „ro-ro“ krovinių (1,5 proc. daugiau).
Skystųjų krovinių krova sumažėjo 16,2 proc. iki 3,36 mln. tonų. Naftos produktai sudarė 2,869 mln. tonų skystųjų krovinių apyvartos – tai 19,9 proc. mažiau nei pernai.
Pagal krovos apimtis tarp Latvijos uostų pirmavo Ryga, kur iš viso buvo perkrauta 10,328 mln. tonų krovinių – 3,6 proc. mažiau. Antroje vietoje buvo Ventspilio uostas su 4,462 mln. tonų (-23,9 proc.), o trečioje vietoje – Liepojos uostas – 3,751 mln. tonų (-16,1 proc.).
Bendros Latvijos mažesnių uostų krovos apimtys sumažėjo 17,8 proc. iki 1,305 mln. tonų.
Per visus praėjusius metus Latvijos uostuose buvo perkrauta 34,281 mln. tonų krovinių – 4,8 proc. mažiau nei 2024 metais.
