Euro oponentų pastangos surengti referendumą tikriausiai nueis niekais – net ir surinkus būtiną kiekį referendumo reikalaujančių rinkėjų parašų, nebeužtektų laiko jam pasiruošti.
Didėja ir visuomenės palankumas eurui. Jei dar metų pradžioje jo įvedimui nepritarė per 2/3 apklaustųjų, tikimasi, jog iki vasaros vidurio eurui pritars apie pusė respondentų. 45 proc. apklaustų verslininkų jau dabar pritaria eurui.
Birželio 5 d. laukiama Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pirmojo oficialaus Latvijos įvertinimo ruošiantis įsivesti eurą. Jei įvertinimas bus palankus, dėl Latvijos galimo priėmimo į euro zoną birželio pabaigoje spręs Europos Taryba, o formalų kvietimą į euro zoną Latvija turėtų gauti liepą.
Latvijos narystei euro zonoje dar turės pritarti tam tikra dalis šios zonos valstybių. Kai kurios jų jau dabar žada Latviją paremti.
Problemos su „Liepojos metalurgu“
Tuo metu ir Latvijos, ir užsienio ekspertai įspėja, jog, Latvijai einant euro link, gali kilti nesklandumų dėl akcininkų tarpusavio nesutarimų ir finansinių bėdų kamuojamos didžiausios pramonės įmonės Liepojoje „Liepojos metalurgo“. Įmonėje dirba 2300 liepojiškių. Su kreditoriais atsiskaityti nebegalinti įmonė jau sustabdė gamybą, žada atleisti nemažai darbuotojų.
Teisėsauga aiškinasi, kodėl tokios bėdos įmonę ištiko. Atliktos kratos įmonės didžiųjų akcininkų biuruose bei butuose.
Valstybė yra laidavusi „Liepojos metalurgui“ dar 2009-aisiais imant beveik 0,5 mlrd. litų banko paskolą. Įmonei nebegalint atsiskaityti su kreditoriais, mokėti bus priversta valstybė.
Jau baiminamasi, kad papildomos valstybės biudžeto išlaidos gali priversti vyriausybę atsisakyti dalies prieš birželį vyksiančius vietos savivaldybių rinkimus duotų finansinių pažadų. Kol kas nesutariama, ar „Liepojos metalurgo“ bėdos gali komplikuoti euro įvedimą Latvijoje.
Europos Sąjunga (ES) neslepia savo susidomėjimo padėtimi įmonėje ir ragina Latviją, tikslinant savo ekonomikos bei finansų prognozes, nepamiršti „Liepojos metalurgo“ nemalonių realijų. Pasak ekspertų, dėl įvykių Liepojoje Latvijai gali grėsti nemenka rizika.
Ieško naftos Baltijos jūroje
Latvijos ekonominiuose vandenyse Baltijos jūroje, už 104 km nuo šalies vakarinės pakrantės, atliekami bandomieji galimų naftos telkinių žvalgymo darbai. Rudeniop paaiškės, ar šioje teritorijoje naftos telkinių yra. Manoma, jog jų turėtų tikrai būti.
Žvalgymo darbus atlieka arabų ir lenkų investuotojams priklausanti bendrovė “Balin Energy”.Ji ir finansuoja šiuos darbus.
Jei pavyks rasti naftos, didžioji dalis pelno priklausys „Balin Energy“, tuo metu Latvija galės pretenduoti tiktai į 25 proc. išgaunamos žaliavos. Šalyje jau pasigirdo balsų, kad tokia sutartis Latvijai nėra naudinga.
Į Lietuvą veža pieną
Šiuo metu iš Latvijos išvežama per 20 proc. šalyje pagaminamo šviežio pieno, daugiausia – į Lietuvą. Lietuvos supirkėjai už pieną Latvijoje moka 7–8 proc. daugiau negu vietos supirkėjai. Šių metų pradžioje Latvijos perdirbėjai už toną superkamo pieno mokėjo apie 1000 litų, tuo metu lietuviai –beveik 100 litų brangiau. Šiais metais į Lietuvą jau išvežta apie 3000 tonų pieno.
Vietos ūkininkai pieno supirkėjus iš Lietuvos laiko vieninteliu išsigelbėjimu nuo bankroto, nes latvių perdirbėjai nuolat mažina superkamo pieno kainą.
Tuo metu latvių perdirbėjai pieno supirkėjus iš Lietuvos kaltina negarbinga konkurencija ir bandymu užvaldyti Latvijos pieno rinką.
Šalies žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma į tokius kaltinimus reaguoja diplomatiškai. Pasak jos, kaimo žmonės turi teisę parduoti pieną brangiau mokantiems supirkėjams.
Sportininkai augins sliekus
Populiariausi Latvijos sportininkai imasi sliekų auginimo verslo.
Sliekai Latvijoje auginami jau ne vienerius metus. Į Sliekų augintojų asociaciją susibūrę 43 ūkiai.
Būreliui žinomų šalies sportininkų pasiūlyta tapti Malpilyje esančios sliekų veisyklos vienais iš savininkų. Tačiau ne visi sportininkai ryžosi į šį verslą investuoti 0,5 mln. Lt bei paimti dar ir keleto milijonų eurų banko paskolą.
Tačiau rizikos nepabūgę sportininkai nusiteikę optimistiškai. Pasak jų, didžiajame sporte pirmosios finansinės naudos tenka laukti net keliolika metų, tuo metu sliekų versle sėkmės atveju pirmasis pelnas turėtų pasirodyti po 7–8 metų. Be to, turėdami savo verslą, sportininkai teigia ramiau lauksią ir sportinės karjeros pabaigos.
Sportininkai tikisi jau kitąmet išauginti bent 50 tonų sliekų, o ateityje pradėti ir jų eksportą ne tik į artimesnes šalis, bet ir į Aziją, Ameriką ir Afriką. Eksportuoti žadama biohumusą – organines trąšas, susidarančias auginant sliekus.
