Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latvijos vyriausybės ryžtas įsivesti eurą visuomenei entuziazmo nekelia

Euro monetos
BFL nuotr. / Euro monetos
Šaltinis: BNS
0
A A

Dėl euro zonos krizės nebūgštaujanti Latvija ketvirtadienį ruošiasi priimti svarbų įstatymą, atveriantį kelią prašyti Europos Sąjungos (ES) leisti tapti 18-ąja valiutų sąjungos nare nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos, tačiau daugelio gyventojų šis žingsnis nedžiugina.

Daugelis latvių nerimauja, kad pakeitus valiutą šalį, kurios ūkis susitraukė 25 proc. po giliausios pasaulyje recesijos 2008-2009 metais, gali prislėgti dar didesni sunkumai,

Gruodį banko DNB atlikta apklausa rodė, kad tik 8 proc. respondentų pasisako už spartų euro įvedimą: 42 proc. tyrimo dalyvių buvo linkę palaukti, o 41 proc. – apskritai nusistatę prieš tokį žingsnį. Likę 9 proc. neturėjo aiškios nuomonės.

Nacionalinė valiuta latas jau yra susietas su euru, o centristinių pažiūrų premjeras Valdis Dombrovskis argumentuoja, kad prisijungus prie valiutų sąjungos, kurią šiuo metu tebekrečia skolų krizė, pagyvintų Latvijos ekonomiką, palengvinant prekybą ir mainus su pagrindinėmis Latvijos prekybos partnerėmis, kurios jau naudoja eurą.

Siekiant įtikinti visuomenę, vyriausybė ėmėsi plačiai reklamuoti euro įvedimo privalumus, tačiau opozicija šią taktiką vadina propaganda.

„Kiekviena lazda turi du galus, ką euro įvedimo šalininkai pamiršta paminėti“, – pažymėjo parlamento narė Iveta Grigulė, priklausanti opozicinei Žaliųjų ir valstiečių sąjungai (ZZS).

„Kainos išaugs ... Tai įvyko visose ES šalyse, perėjusiose prie euro. Mes nesame išimtis“, – aiškino ji.

Estijoje, kuri 2011 metų sausį įsivedė eurą pirmoji iš Baltijos šalių, infliacija tais metais padidėjo iki penkių procentų. Tuo tarpu 2010 metais infliacijos rodiklis buvo trys procentai.

Kaip rodo Estijos banko statistika, šioje šalyje pernai kainos padidėjo 3,9 procento.

Latvijoje antiglobalistų ir ultradešiniųjų judėjimai tapo įnirtingiausiais euro įvedimo priešininkais, o jų tinklalapyje „Eurui ne“ Europos Sąjunga vaizduojama kaip Sovietų Sąjungos įpėdinė.

Gruodį banko DNB atlikta apklausa rodė, kad tik 8 proc. respondentų pasisako už spartų euro įvedimą

Nors pati euro zona grumiasi dėl išlikimo, analitikai Rygoje, pritardami vyriausybei, teigia, kad Latvijai įsivedus vieningąją ES valiutą padidėtų investuotojų pasitikėjimas ir paspartėtų ekonomikos augimas.

„Mūsų bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad Latvija taps euro zonos nare 2014 metais, o tai padidins pasitikėjimą ir tokiu būdu kažkiek paspartins augimą“, – sakoma sausio 16-ąją didžiausio šalis banko „Swedbank“ pateiktoje prognozėje.

Pramonės mieste Valmieroje, esančiame už 110 kilometrų į šiaurę nuo Rygos, valiutos pakeitimo perspektyvos daugeliui nekelia entuziazmo.

„Ar įstosime į euro zoną, ar ne – tai nieko nepakeis“, – smulkios įmonės „Dodam“, besiverčiančios įvairia veiklą – pradedant vertimais, baigiant suvenyrų gamyba, vadybininkė Anetė Kurpniecė sakė naujienų agentūrai AFP.

„Faktiškai mes jau naudojame eurą – valiutos kursas yra fiksuotas, o mes priimame mokėjimus eurais iš klientų užsienyje“, – pridūrė ji.

Netoli Valmieros esančiuose XIII amžiaus pilies griuvėsiuose įsikūrusios jaukios užeigos „Liepziedi un Rozmarins“ vienas iš savininkų Atis Zentinas taip pat nebuvo sužavėtas.

„Leidžiame užsieniečiams mokėti eurais, jeigu jie neturi latų“, – sakė jis, keldamas prielaidą, jog jo verslui euro įvedimas būtų reikšmingas tik tiek, kad paspartėtų atsiskaitymai su tiekėjais Italijoje.

Tačiau stiklo pluošto fabrike „Valmieras stikla škiedra“, kuris yra vienas pagrindinių darbdavių šiame mieste ir vienas iš didžiausių eksportuotojų Latvijoje, nuotaikos pakilesnės.

„Manau, mūsų verslui narystė euro zonoje būtų naudinga“, – gamyklos vyriausiasis finansininkas Dainis Šenbergas sakė AFP, pažymėjęs, jog atsiskaitymai eurais būtų paprastesnis „klientams už Europos ribų – JAV ir Azijoje“.

„Jeigu euro zonai ištartume “ne„, tai pakenktų Latvijos įvaizdžiui tarp užsienio investuotojų“, – perspėjo jis.

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį turėtų priimti svarbų teisės aktą, atveriantį kelią Rygai prašyti Europos Komisijos uždegti žalią šviesą narystei euro zonoje.

Tiek Europos Komisija, tiek Europos centrinis bankas ketina paskelbti savo išvadas iki šių metų vidurio.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką