Jis pažymėjo nenorintis dabar spekuliuoti projekto kainos tema, nes ji „keisdavosi, jei ne kasdien, tai kas savaitę“.
Pasak R. Kozlovskio, Transporto ministerija yra pasamdžiusi konsultantus, kurių viena iš užduočių yra parengti projekto valdymo modelį. Ministras pripažino, kad po viešųjų pirkimų anksčiau prisiimti įsipareigojimai ir projekto vizija neatitinka realios situacijos. Todėl sunku suprasti, kaip suderinti esamą situaciją su jau prisiimtais įsipareigojimais arba pasiekti, kad tam tikri dalykai būtų peržiūrėti techniniu požiūriu jau vykdomų darbų kontekste.
„Nematau galimybių finansuoti šį projektą iš biudžeto, todėl reikia tikėtis Europos Sąjungos finansavimo. Šis klausimas aptariamas su Europos Komisija. Jei rugsėjį žinosime, kiek tai kainuos, galėsime tikėtis Europos Sąjungos finansavimo. Tokiu tempu galime judėti į priekį“, – pabrėžė ministras.
Jis sutiko su ministro pirmininko Andrio Kulbergo žodžiais, kad būtina išnagrinėti galimybes pasinaudoti jau esamomis geležinkelio jungtimis siekiant sumažinti išlaidas, nes etapas prieš naujų bėgių klojimą yra pats brangiausias projekto įgyvendinimo etape.
„Projektui skirtas finansavimas netgi toli gražu neatitinka to, koks jis turėtų būti. Kitu ES fondų planavimo laikotarpiu taip pat bus nelengva gauti finansavimą, nes šalių poreikiai yra dideli. Tačiau mes negalime atsisakyti ir pasakyti, kad jo daugiau nebevykdysime. Akivaizdu, kad šio projekto negalime finansuoti iš biudžeto, o Europos finansavimo nepakaks viskam, ką norime padaryti“, – sakė R. Kozlovskis.
Remiantis naujausiais vertinimais, pirmojo „Rail Baltica“ etapo kaina Baltijos šalyse gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš kurių Latvijoje – 5,5 mlrd. eurų, tačiau atsižvelgiant į indeksavimą ši suma gali sudaryti 6 mlrd. eurų. Remiantis sąnaudų ir naudos analize, bendra projekto kaina vertinama 23,8 mlrd. eurų.
Ankstesnėje 2017 metų sąnaudų ir naudos analizėje projekto kaina siekė 5,8 mlrd. eurų.
