„Galiu pasakyt, jog tai nėra šimtai bankomatų, tai yra dešimtys bankomatų, kurių trūksta konkrečiose vietose“, – penktadienį LRT radijui teigė LB atstovas.
„Yra tam tikrų mažiau apgyvendintų savivaldybių, kaip, pavyzdžiui, Varėnos rajono savivaldybė, kurioje iš tikrųjų tas prieinamumas arba pasiekiamumas bankomatų yra pakankamai žemas, tai yra žmonėm reikia važiuot, pavyzdžiui, daugiau negu 10 ar 20 km iki bankomatų“, – pridūrė jis.
E.Ruzgio teigimu, LB šiuo metu atlieka analizę dėl bankomatų trūkumo regionuose.
Tuo metu Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė mano, kad pinigų išsigryninimo vietų yra pakankamai – be bankomatų, „Perlo“ terminalų, pinigus išsigryninti galima ir parduotuvėse.
„Vienas dalykas yra bankomatai, kitas dalykas yra alternatyvios vietos, kurių kurių yra keli tūkstančiai Lietuvoje, nekalbant apie „Perlą“ („Perlo“ terminalai – BNS), galima išsigryninti parduotuvėse, tai vadinamoji cashback paslauga. Tai tos galimybės irgi plečiasi, kaip alternatyvos“, – kalbėjo E.Čipkutė.
E.Ruzgio teigimu, Lietuvoje bankomatų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, yra bene mažiausiai.
„Mažiau bankomatų 100 tūkst. gyventojų yra tiktai tokiose šalyse kaip Suomija ir Olandija, kurios iš tikrųjų pirmauja pagal atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad grynųjų pinigų poreikis ten yra žymiai mažesnis, nes yra labai daug atsiskaitymų negrynaisiais pinigais. Tuo tarpu mes pagal atsiskaitymą negrynaisiais pinigais esam kažkur viduryje“, – sakė LB atstovas.
BNS rašė, kad LB neseniai paskelbė sieksią, kad iki 2030-ųjų šalies mokėjimų sistema būtų saugesnė ir atsparesnė, labiau prieinama įvairiose šalies vietose gyvenantiems žmonėms – dėl to bus siūloma užtikrinti, kad visoje šalyje veiktų fiziniai bankų padaliniai.
