Kaip rodo apklausos, likus mažiau negu trims mėnesiams iki pirmojo rinkimų rato M. Le Pen su savo nacionalistine platforma, kurioje, be kita ko, numatoma gerokai apriboti migraciją, atsisakyti euro ir surengti referendumą dėl Prancūzijos narystės Europos Sąjungoje (ES), yra pelniusi nemažą palaikymą.
Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau pareiškė, kad Prancūzijai bus gerokai brangiau skolintis, jeigu ji pasitrauks iš bendros valiutos bloko.
„Jeigu būtume vieni, būtume neapsaugoti nuo spekuliacijų finansų rinkose... ir neapsaugoti nuo JAV spaudimo doleriui“, – pareiškė jis radijo stočiai „France Inter“.
„Prancūzijos valstybės skolos finansavimas kainuotų daugiau kaip 30 mlrd. eurų per metus, o ši suma atitinka Prancūzijos metinį gynybos biudžetą“, – pažymėjo jis.
Išsamesnių skaičiavimų F. Villeroy de Galhau nepateikė, tačiau pareiškė, kad nuo to laiko, kai Prancūzija įsivedė bendrą valiutą, valstybės skolos palūkanos sumažėjo 1,5 procento.
„Tai labai svarbu tiems, kas turi būsto paskolas, verslo investicijoms ir visiems mokesčių mokėtojams“, – pareiškė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad euras padėjo sumažinti infliaciją, kuri prieš 1992 metų Mastrichto sutarties pasirašymą per metus sudarė beveik 5 proc., o dabar nesiekia 2 procentų.
Tuo tarpu M. Le Pen įrodinėja, kad Prancūzija turi perimti savo pinigų politikos kontrolę į savo rankas, kad galėtų paspartinti ekonomikos augimą – o BVP prieaugis šiemet, prognozuojama, sieks 1,3 proc. ir bus mažesnis už euro zonos vidurkį, kuris sudarys 1,7 proc. – ir suvaldyti nedarbą.
F. Villeroy de Galhau pripažino, kad Prancūzijos ekonomiką reikia „taisyti ir nušveisti“, tačiau nesutiko, kad šalies ekonomikos problemas lemia euras.
„Daugelis šalių, kurios, kaip ir mes, yra įsivedusios eurą, ekonominiu požiūriu yra sėkmingos“, – pareiškė jis ir paragino „negriauti pamatų, mūsų valiutos – euro, kuris netikrumo kupinais laikais sudaro labai tvirtą pagrindą“.
