„Pastebime, kad šią vasarą žmonės ledų perka mažiau. Esame priklausomi nuo orų, kuo mažiau saulės, tuo mažiau parduodame ledų. Vasarą lietuviai mėgsta vaisinius ledus, o rudenį populiariausios – šeimyninės ledų pakuotės“, – pasakojo įmonės „Ingman“ pardavimų direktorė Rita Šlaustienė.
Anot jos, pardavimai krenta, nes žmonės linkę taupyti, be to, ledai nuo pernai pabrango apie 10 proc. „Pastebime, kad padidėjo brangesnių ir kokybiškesnių ledų paklausa, o pigesnių – smuko. Tam greičiausiai įtakos turėjo pirkėjų pajamų lygis – daugiau uždirbantieji renkasi kokybiškus ledus, o mažesnius atlyginimus gaunantys žmonės – taupo“, – svarstė R.Šlaustienė.
Įmonės „Vikeda“, gaminančios „Dadu“ ledus, rinkodaros ir prekybos direktorė Edita Jokšienė sako, jog ledai šiemet brango ne daugiau, nei kitos maisto prekės. „Kainos šiemet pakilo apie 20 proc., tačiau pirkėjai reaguoja gana ramiai. Kadangi brangsta dauguma prekių, pakilusios ledų kainos iš bendro konteksto neišsiskiria ir pardavimai ženkliai nekrinta“, – sakė E.Jokšienė.
Pasak jos, vasarą, ypaš saulėtomis, šiltomis dienomis, žmonės labiau perka nedideles ledų porcijas, rudenį ir žiemą populiaresnės didesnės pakuotės.
Ateitis gero nežada
Ekspertai tikina, jog, esant tokiems kainų didėjimo tempams, žmonės ims vis labiau taupyti. „Žinoma, maisto produktai yra pirmo būtinumo prekė, maisto suvartojimas – mažai veikiamas kainų pokyčių, ir gamintojai kažkiek gali tuo naudotis. Tačiau, kadangi kainos kyla tokiu dideliu greičiu, vartojimas vis tik gali smukti“, – teigė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Pasak jos, esant tokiems brangimo tempams, žmonės ima atidžiau peržiūrėti ir lyginti kainas. „Perkamoji galia mažėja, lūkesčiai dėl atlyginimų verčia nerimauti, tad nenuostabu, kad gyventojai stengiasi sutaupyti: rinktis pigesnius, mažiau kokybiškus produktus, o kai kurių galbūt ir išvis atsisakyti“, – sakė V.Klyvienė.
