„Plastiko atliekų žala aplinkai šiandien yra visuotinai žinoma. O didžiulė dalis gėrimų pakuočių yra pagaminta būtent iš šitos medžiagos. Panaudotas butelis, galintis sverti net kelis šimtus gramų, patenka į šiukšliadėžę namuose ar darbe, o tada sumaišomas su kitomis atliekomis.
Sunkumai gaunant šią žaliavą, kurią galima naudoti pakartotinai, lemia, kad gamintojai gamina dar daugiau butelių, didina į aplinką patenkančio plastiko kiekį. Kaip tai sustabdyti? Gali būti įvedama užstato sistema, kuri leis veiksmingai surinkti gėrimų pakuotes“, – straipsnyje gazeta.pl rašo Bartłomiejus Pawlakas.
Vilniuje apsilankęs ir vietine patirtimi besidomėjęs žurnalistas priminė, kad Europos Sąjunga reikalauja, jog iki 2020 metų Lenkija perdirbtų 50 proc., o iki 2035 metų – 65 proc. atliekų. Dauguma Lenkijos miestų to įgyvendinti per nurodytą terminą nepajėgs, todėl jiems grės baudos – 270 zlotų už toną neišrūšiuotų atliekų.
Šiukšlių direktyva, kaip ji vadinama, dar griežčiau vertina plastikinių butelių surinkimą – iki 2025 metų Lenkija privalės perdirbti 77 proc. jų, o 2030 metais – mažiausiai 90 proc. Dabar perdirbimui atiduodama vos 30-40 proc. plastikinių butelių. Tad beliko šešeri metai, kad šis skaičius išaugtų dvigubai.
Plastikinių butelių supirkimas galėtų tapti išeitimi, tai Aplinkos ministerija svarstė jau kelis kartus. Tad Lenkijai irgi reikėtų taromatų, į kuriuos atnešę plastikinius butelius lenkai atgautų keliasdešimt grašių.
Iki 2025 m. Lenkija privalės perdirbti 77 proc. butelių, o 2030 m – mažiausiai 90 proc. Dabar perdirbimui atiduodama vos 30-40 proc. plastikinių butelių.
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, Lietuvoje įdiegta nuo 2016 m. vasario 1 d., veikia iš viso 10-yje Europos šalių, tarkim, Švedijoje net nuo 1984 metų. Nauda – neabejotina, skaičiuojama, kad turint šią sistemą perdirbama net 90 proc. gėrimų pakuočių. Dar 8 šalys irgi turėtų artimiausiu metu įdiegti taromatus. Ir ne tik Europos Sąjungoje, tai ketina padaryti ir Baltarusija.
„Patikrinome, kaip sistema veikia Lietuvoje. Lietuva buvo dažnai minima kaip geras pavyzdys Vyriausybės pokalbiuose dėl užstato sistemos. Sistema pradėjo veikti 2016 metais ir pasirodė esanti labai sėkminga. Per penkis pirmuosius mėnesius lietuviai į taromatus sumetė 130 mln. pakuočių, o tai dvigubai daugiau nei tikėtasi. Šiandien užstato sistemos dėka perdirbimui atiduodama net 92 proc. visų gėrimų pakuočių“, – rašo gazeta.pl žurnalistas.
Atvykęs į Lietuvą jis sako įsitikinęs, kad pagyros lietuviams nėra perdėtos: „Taromatai stovi kone kiekvienoje didelėje parduotuvėje ir jais naudojasi daug žmonių. Kartais susidarydavo net eilės norinčiųjų su vežimėliais, pilnais pakuočių.“
Lenkai pastebi, kad naudojimasis taromatais Lietuvoje yra itin lengvas, o pirkdamas PET ženklu pažymėtą butelį su gėrimu sumoki ir užstatą – 10 centų, kuriuos atgauni grąžinęs butelį. Ši suma nepriklauso nuo butelio ar kitos taros dydžio, to, koks buvo gėrimas. Taromatai priima stiklines, plastikines, metalines pakuotes, svarbu, ant etiketės būtų specialus ženkliukas.
Per penkis pirmuosius mėnesius lietuviai į taromatus sumetė 130 mln. pakuočių, o tai dvigubai daugiau nei tikėtasi.
„Kas itin svarbu, norėdami atgauti užstatą lietuviai neprivalo pateikti įsigijimo čekio. Tad galima sumaišyti skirtingose parduotuvėse nusipirktus butelius ir sumesti į taromatą dar kitoje parduotuvėje“, – apie lietuvišką sistemą rašo gazeta.pl.
Anot B.Pawlako, sukurti tokią sistemą buvo įmanoma, nes tai inicijavo valstybė, o ne kuris nors atskiras prekybos tinklas.
„Gal pats laikas, kad toks sprendimas atsirastų ir Lenkijoje? Juolab, kaip parodė „Gazeta Wyborcza“ užsakymu atlikta apklausa, 94 proc. lenkų palaikytų užstato sistemos idėją, o 71 proc. tvirtina, kad taromatais naudotųsi“, – tekstą užbaigia Lenkijos žurnalistas.
