Lenkijos nacionalinio banko (NBP) prezidentas Adamas Glapińskis jau daugelį metų pabrėžia, kad auksas atlieka ypatingą vaidmenį rezervų struktūroje.
„Tai yra turtas, kuriam nebūdinga kredito rizika, kuris nepriklauso nuo kitų šalių pinigų politikos sprendimų ir yra atsparus finansiniams sukrėtimams. Didelės aukso atsargos taip pat prisideda prie Lenkijos ekonomikos stabilumo“, – sakė jis.
Banko ambicijos yra didelės: siekiama turėti 700 tonų aukso, o bendra aukso atsargų vertė turėtų siekti apie 94 mlrd. EUR.
Dar 2024 m. auksas sudarė 16,86 proc. Lenkijos užsienio valiutos atsargų. 2025 m. gruodžio pabaigos skaičiavimai parodė, kad šis rodiklis šoktelėjo iki 28,22 proc., o tai yra vienas iš sparčiausių pokyčių centrinių bankų atsargų struktūroje visame pasaulyje.
Didžiausi sandoriai buvo sudaryti 2025 m. pabaigoje, kai rinkoje vyravo didelis nestabilumas ir geopolitinė įtampa. A.Glapińskio iniciatyva Lenkijos nacionalinio banko valdyba nusprendė toliau strategiškai didinti aukso dalį.
Daugiau aukso nei ECB
Lenkija dabar turi daugiau aukso nei Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Euronews“. ECB valdo euro zonos pinigų politiką, tačiau jo pačio aukso atsargos yra palyginti ribotos, o aukso atsargų turėjimo našta tenka daugiausia valstybių narių nacionaliniams bankams.
ECB aukso atsargos sudaro apie 506,5 tonas. Atsižvelgiant į tai, NBP turimų atsargų mastas – 550 tonų – yra įspūdingas ir stiprina Lenkijos pozicijas Europos finansų struktūroje.
Į auksą investuoja ne tik Lenkija
Pagal Pasaulinės aukso tarybos analizę, 2025 m. pasaulinė tendencija tęsėsi – centriniai bankai kaupė auksą. Išskyrus kelias išimtis, dauguma šalių didino savo atsargas, laikydamos auksą strategine apsauga nuo valiutos ir finansų krizių.
2025 m. net 95 proc. apklaustų centrinių bankų tikisi, kad per ateinančius dvylika mėnesių pasaulinės aukso atsargos padidės.
Priežastis, kodėl centriniai bankai investuoja į auksą, paaiškina Marta Bassani-Prusik, Lenkijos monetų kalyklos atstovė.
„Vienas iš pagrindinių centrinių bankų motyvų yra aukso kainos nepriklausomybė nuo pinigų politikos ir kredito rizikos. Ne mažiau svarbu yra turto diversifikavimas ir dolerio bei kitų valiutų dalies rezervuose mažinimas“, – aiškina ji.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visi centriniai bankai praneša apie visą savo pirkimų mastą. Šiame kontekste dažnai minimos Kinija ar Rusija. Kai kurie rinkos stebėtojai šiuos veiksmus interpretuoja kaip pasirengimą alternatyviam pinigų modeliui, kuriame auksas galėtų vaidinti daug didesnį vaidmenį nei anksčiau.
