Pasak jo, iš tikrųjų penkerius metus trukusi lenkų misija kainavo daug daugiau, tačiau didelę pagalbą suteikė amerikiečiai.
Jo nuomone, užsienyje iš viso turi tarnauti ne daugiau kaip 3,8 tūkst. lenkų karių, tačiau tai yra ne logistinių galimybių riba, o politinis optimumas. B.Klichas pabrėžė, jog „lenkai Irake buvo todėl, kad parėmė demokratijos kūrimo projektą didelėje arabų šalyje su kitokiomis tradicijomis“.
Tuo, kad Lenkija iš šio karo negavo jokios ekonominės naudos ir iki šiol neturi jokių kontraktų, ministras apkaltino buvusio Lenkijos premjero Leszeko Millerio vyriausybę, kuri 2003 metais prisijungdama prie koalicijos neaptarė su amerikiečiais visų sąlygų.
„Tačiau svarbiausia yra tai, kad neatsisakoma bendradarbiavimo ateityje“, – tvirtina B.Klichas.
Kalbėdamas apie tolesnes NATO plėtros problemas, gynybos ministras sakė, jog Lenkija sieks, kad jubiliejiniame Šiaurės Atlanto aljanso viršūnių susitikime būtų pradėti darbai kuriant naują strategijos koncepciją ir kad kitame viršūnių susitikime 2010 metais NATO priimtų naują strategijos doktriną.
„Aljansas turi pasiųsti pasauliui aiškų signalą apie tai, kas jis yra ir koks jis nori būti ateityje“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat yra įsitikinęs, „kad tie daugiau nei 10 proc. (lenkų) kariuomenės kareivių, kurie dalyvavo taikdarių misijoje Irake, – iš viso 15 tūkst. žmonių – bus (lenkų) ginkluotųjų pajėgų modernizavimo variklis“.
