„Lietuva – maža rinka, norint skatinti tvarų ekonomikos augimą gyvybiškai svarbus tampa eksportas. Lietuvos pramonė du trečdalius produkcijos parduoda į užsienio rinkas. Pernai, nepaisant kai kurių pagrindinių mūsų eksporto rinkų lėtėjimo, nes sugebėjome augti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.
Esą vienintelis regionas, kur šiemet eksporto rodikliai buvo prastesni nei tikėtasi yra Baltijos valstybės: ten eksportuojama labai daug trąšų, o dėl užsitęsusios žiemos jų paklausa sumažėjo.
Reikia investuoti į pramonę
Konferencijoje taip pat buvo pristatytas „Versli Lietuva“ eksporto prognozių modelis, leisiantis tiksliau numatyti eksporto ir užsienio prekybos tendencijas.
„Versli Lietuva“ analitikai pagal sukurtą naująjį modelį prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas dar šiemet turėtų ūgtelėti 4,1 proc. – iki 34,3 mlrd. litų, o kitąmet – iki 35, 9 mlrd. litų. Kadangi tikimasi, jog pasaulinės kainos išliks panašios kaip pernai, Lietuvai prognozuojamas lėtesnis eksporto augimas.
Pasak V. Ivanovo, pastebėta, kad jei Lietuvos įmonės daugiau eksportuoja, kai eksporto kainos aukštesnės nei vidaus rinkoje, tuomet Lietuvos eksporto apimtys mažėja. Jei skirtumas tarp eksporto ir vidaus kainų padidėtų 1 proc., tai eksporto apimtys augtų 0,85 proc.
Tai, pasak V. Ivanovo, byloja, kad Lietuva – visiškai priklausoma nuo eksporto rinkų. Tačiau, kaip rodo neseni pavyzdžiai, eksporto apimtys gali augti ir tuo metu, kai pagrindinėse eksporto rinkose padėtis prastėja – taip buvo ir tuomet, kai sprogo interneto bendrovių burbulas, taip pat ir 2013 m.
„Pagrindinis veiksnys, kuris daro daugiausiai įtakos eksporto apimtims yra gamybiniai pramonės pajėgumai, jei jie padidėja 1 proc, tai eksporto apimtys išauga 1,8 procento. Tai rodo, kad turime investuoti į gamybinių pajėgumų plėtrą ir proceso optimizavimą“, – sako V. Ivanovas.
Smunkantis Rusijos BVP – ne kliūtis
Lietuvos eksportuotojai pagerino rezultatus tiek į NVS, tiek į ES rinkas. Nors Rusijos BVP sulėtėjo nuo 3,4 proc. pernai iki 0,9 šių metų pradžioje, eksporto apimtys į NVS rinką išaugo 26 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad eksportas – vienintelė sudedamoji dalis, kuri pasiekė prieškrizinį lygį: „Nepaisant neapibrėžtumo rinkose, Lietuvos eksporto dinamika išlieka optimistinė. Jei žiūrėtume į BVP sudedamąsias dalis, eksportas yra vienintelė, kuri viršija prieškrizinį lygį.“
Pasak A. Izgorodino, šiuo metu eksportas auga į visas pagrindines rinkas – į NVS, Baltijos ir į Europos šalis.
Esą nederėtų baimintis ir Rusijos ekonomikos sulėtėjimo – nors Rusijos BVP lėtėja, kol pasaulinės energetinių išteklių kainos išlieka aukštame lygyje, Rusijos ekonomikai nėra jokių didesnių grėsmių. O esą šiemet naftos kainos neturėtų smukti.
„ES rinka taip pat lėtėja, tačiau į ES rinką sugebėjome ne tik išlaikyti eksportą, bet ir jį pagerinti – nuo 7,7 proc. per pirmus du 2012 m. mėnesius iki 9,3 proc. šiemet“, – sako A. Izgorodinas.
Esą vienintelis regionas, kur šiemet eksporto rodikliai buvo prastesni nei tikėtasi yra Baltijos valstybės: ten eksportuojama labai daug trąšų, o dėl užsitęsusios žiemos jų paklausa sumažėjo. Tačiau atšilus orams trąšų eksportuotojai turėtų atsigriebti.
