Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., o paslaugų padidėjo 0,8 proc.
2018 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 8 proc. Drabužiai atpigo 8,9 proc., avalynė – 7 proc.
Drabužiai atpigo 8,9 proc., avalynė – 7 proc.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,7 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos (trumpavaisių agurkų, ankstyvųjų bulvių, melionų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, persikų, pomidorų kainos sumažėjo, o mandarinų, burokėlių, svogūnų, apelsinų kainos padidėjo). Iš kitų maisto produktų daugiausia atpigo kava, kakava, varškė, arbata, o pabrango ryžiai, grietinė, kūdikių maistas, mėsos konservai.
Transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,6 proc. Pokytį nulėmė degalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimas bei dviračių kainų sumažėjimas.
Poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos pabrango 0,6 proc., tam daugiausia įtakos turėjo atostogų išvykų kainų padidėjimas.
Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos pabrango 0,4 proc., tam įtakos turėjo poilsio namų bei viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas.
Per metus kainos išaugo
2018 m. liepos mėn. metinė (2018 m. liepos mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 2,5 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, kietojo kuro, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, tabako gaminių kainų padidėjimas bei šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų ir vaisių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 2,1 proc., paslaugų – 3,4 proc.
2018 m. liepos mėn., palyginti su 2017 m. liepos mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 2,4 proc., o rinkos kainos padidėjo 3,2 proc.
Brangstanti nafta neleidžia infliacijai išsikvėpti
Kuklesnė infliacija – gera žinia gyventojams, nes darbo užmokesčiui vis dar augant sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų, perkamoji galia kyla. Be to, vangesnė infliacija ne taip agresyviai kėsinasi į mūsų santaupas, kurių vertę išsaugoti žemų palūkanų normų akivaizdoje yra labai sunku, savo komentare žiniasklaidai rašo „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Degalų kainos – labiausiai pašokusi vartotojų krepšelio komponentė. Kertines automobilių kuro kainų kilimo priežastis Lietuva importuoja – degalų kainų dinamiką lemia pokyčiai tarptautinėje naftos rinkoje. Jau daugiau nei metus tęsiasi naftą eksportuojančių šalių OPEC ir Rusijos susitarimas riboti šios žaliavos pasiūlą.
Tuo tarpu atsigavusio pasaulio ūkio paklausa naftai yra padidėjusi, dėl to mažėja šios žaliavos atsargos ir kyla jos kaina. Naftos kainą kaitina geopolitinės įtampos, nestabili naftos pasiūla iš krizės purtomos Venesuelos ir tokie neprognozuojami veiksniai, kaip D. Trumpo sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir atnaujinti šiai valstybei sankcijas.
Nors tiesioginiai naftai sankcijos bus pradėtos taikyti vėliau, rinkos reaguoja nervingai, nes Iranas – trečia stambiausia OPEC kartelio eksportuotoja ir septinta didžiausia naftos išgavėja pasaulyje. Kita naftos ir dujų paklausą pasaulyje didinusi priežastis, per pasaulį nusiritusi karščio banga, pareikalavusi daugiau nei įprasta energijos kondicionavimui. Tai taipogi prisidėjo prie naftos kainų kilimo. Vis aukštos naftos kainos – laikinas reiškinys.
Naftos rinkoje vis didesnį vaidmenį vaidina JAV skalūnų naftos kompanijos, kurioms aukštos naftos kainos – lyg mielės plėtrai. Jie skuba didinti savo gamybos pajėgumus ir, atitinkamai, naftos ir dujų pasiūlą. Žinoma, tai užims šiek tiek laiko, bet ilgainiui būtent dėl šių gamintojų įtakos naftos rinkos pasiūla turėtų atsitiesti. Kad to tikisi ir finansų rinkų dalyviai iliustruoja neigiamo nuolydžio ateities naftos sandorių kreivė.
