Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 30d. 12:00

Lietuva auga keturis kartus sparčiau nei Europa – ekonomistai dalijasi nuostaba

Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pinigai

Lietuvos ūkio augimas, pasiekęs 4 procentus, atitinka pačias optimistiškiausias prognozes ir stebina ekonomistus. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad Lietuva vejasi Vakarus sparčiausiai nuo 2013 metų. Tačiau tuo pat metu girdisi ir įspėjimai, kad greitai taip gali nebebūti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį pusmetį šiemet paaugo 4 proc. ir siekė siekė 22,707 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Toks rodiklis pranoko optimistiškiausias anksčiau skelbtas prognozes.

Antrą ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią įtaką turėjo išaugusi prekyba, automobilių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė. Neigiamą įtaką darė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, finansinės ir draudimo veiklos įmonių pridėtinės vertės pokyčiai, skaičiuoja statistikai.

„Lietuva auga 4 kartus greičiau nei euro zonos vidurkis! 2019 metų II ketvirčio rezultatas: 4,0 proc. ir 1,0 proc.“, – feisbuke pasidalijo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, Lietuva euro zoną vejasi sparčiausiai nuo 2013 metų ir tuo pat metu toks augimas yra tvarus. Tačiau jis įspėja, kad tvarumą reikia saugoti.

„Priešingai nei 2005-2008 metais, Lietuvos ekonomikos augimas yra tvarus: prekybos ir einamosios sąskaitos balansai gerėja, valdžios sektoriaus balansas perteklinis, skolos ir BVP lygis mažėja, nėra infliacijos burbulo (infliacija yra vos 1-1,5 p.p. didesnė nei euro zonos vidurkis), NT kainų augimas taip pat nėra itin spartus, o dėka mokesčių reformos darbo kaštai Lietuvoje nebeauga taip sparčiai (vienas mažiausių augimų tarp CRE ir Baltijos šalių), tačiau darbo užmokesčio į rankas augimas – vienas sparčiausių (Lietuva, kaip ir prognozavau, aplenkė Latviją pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį į rankas)“, – vertina Ž.Mauricas.

15min jis paaiškino, kad spartesnį BVP nulėmė vidaus vartojimas, kuris, „priešingai nei buvo prognozuota, nesulėtėjo“. Vartotojai gali daugiau išleisti dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, o už augimą ekonomistas padėkojo mokesčių reformai. Atlyginimai auga ir dėl tebesitęsiančio darbuotojų trūkumo.

„Kita dedamoji – infliacija yra gerokai mažesnė nei buvo 2017 m., ir gerokai mažesnė, nei daugelis prognozavo. Lietuvoje infliacija yra vos 1 proc. punktu didesnė nei euro zonos vidurkis. BVP konverguojasi žymiai greičiau, nei infliacija – sukuriama verte vejamės sparčiau nei kainomis, ir tai yra labai geras veiksnys vidaus rinkai“, – aiškina Ž.Mauricas.

Anot jo, nepaisant ankstesnių nuogąstavimų, augo ir investicijos, ir eksportas, pramonės gamyba – rodikliai vieni sparčiausių euro zonoje, o NT rinka, nepaisant lėtėjimo lūkesčių, taip pat nelėtėjo.

„Lietuvos gamintojai didina savo rinkos dalis Vakarų Europoje, net ir tų šalių augimui lėtėjant – tai labai pozityvus signalas“, – sako Ž.Maurcas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pripažįsta, kad augimas viršijo jo prognozę

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, BVP augimą pirmąjį pusmetį lėmė labai stipri vidaus paklausa, kurią skatina sparčiai augantys atlyginimai. Jis taip pat pabrėžė ir stebinantį Lietuvos eksportuotojų atsparumas išoriniams veiksniams.

„Turint omeny, kad pasaulinė prekyba traukiasi, euro zonos ekonomikos augimas sulėtėjo, Vokietijos pramonė yra recesijoje, tuo pačiu metu matome, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos eksporto augimas visai nesulėtėjo, apdirbamoji gamyba toliau sparčiai auga. Natūralu, kad šios teigiamos tendencijos atsispindėjo ir BVP“, – BNS sakė N.Mačiulis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nerijus Mačiulis

Jo teigimu, tai išskirtinį Lietuvos eksportuotojų atsparumą neigiamoms išorės tendencijoms lėmė subalansuota ir konkurencinga ekonomika.

„Užsienio prekybos perteklius išlieka rekordinis, eksportuojame daug daugiau prekių ir paslaugų nei importuojame, valstybės finansai taip pat subalansuoti ir pertekliniai, nėra biudžeto deficito, negyvename iš skolintų lėšų ateities sąskaita. Gyventojų ir įmonių finansai, indėlių portfelis taip pat auga gerokai sparčiau negu paskolų portfelis“, – vardijo N.Mačiulis.

Nerimas nedingsta

Visgi nerimo signalų, anot Ž.Maurico, nemažėjo – nuosaikiai lėtėjantis euro zonos ekonomikos augimas „anksčiau ar vėliau turės neigiamą poveikį ir Lietuvos ekonomikai (o jei dar kietasis Brexit ir Trumpo prekybos karas...)“.

„Tad rekomenduočiau per daug neatsipalaiduoti - ypač politikams, kurie artėjant rinkimams gali neatsispirti pagundai kaip reikiant pasišvaistyti mokesčių mokėtojų pinigais“, – feisbuke rašo Ž.Mauricas.

15min jis paaiškino, kad didelė grėsmė yra Seimo rinkimai kitąmet - jie taps pagunda politikams paišlaidauti, ir taip Lietuva gali prarasti turimą tvarumą.

„Yra grėsmė – 2020 m. turime Seimo rinkimus, tai valdžia, tikėtina, kad bus pakankamai dosni ir įgyvendins daug pakankamai nemažai kainuojančių iniciatyuvų, kurios kitais metais gali išbalansuoti ekonomikos augimą. Galbūt ekonomikos augimas nebus toks lėtas, bet jis nebebus subalansuotas. Ir jau atėjus naujam Seimui, galime turėti deja vu - subalansuotos būklės nebebus ir dėl to mūsų augimas gali lėtėti“, – aiškina Ž.Mauricas.

Anot jo, vienas iš dabartinių prioritetų šaliai – „išvengti pagundos pernelyg stipriai išlaidauti, o privačiam sektoriui – toliau judėti teisinga kryptimi, investuoti ir tokiu būdu užtikrinti tam tikrą tvarumą, ekonomikos augimą ateityje“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:08
00:29
01:11
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką