-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 01 25 /2013 02 18

Lietuva eurą sieks įsivesti 2015 metais

Ministras pirmininkas penktadienį susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku. Jie sutarė, kad eurą Lietuva sieks įsivesti 2015 metais.
Algirdas Butkevičius, Vitas Vasiliauskas ir Rimantas Šadžius
Algirdas Butkevičius, Vitas Vasiliauskas ir Rimantas Šadžius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Tikrai pokalbis vyko labai dalykiškai. Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 metais prisijungti prie euro zonos. Vyriausybėje artimiausiu metu bus priimtas nutarimas dėl komisijos sudarymo euro įvedimui“, – sakė ministras pirmininkas.

Paklaustas, kaip bus siekiama atitikti infliacijos kriterijų, premjeras sakė: „Prievartinių priemonių tikrai nebus. Reikia pripažinti, tai būtų visiškai nepopuliaru.“

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, siekiant vykdyti Mastrichto kriterijus taip pat labai svarbu yra tvarumas, o ne laikinas reikalavimų vykdymas.

„Be abejo, du dalykai, Lietuvos banko įsitikinimu, yra svarbiausi – biudžeto deficito kriterijus, tai yra fiskalinės drausmės dalykai, ir, be abejo, tarpusavyje susiję reikalai su infliacija. Matome langą, kad infliacijos kriterijaus vykdymo prasme galime jį įvykdyti. Labai svarbu yra tvarumas. Turint omenyje fiksuotą euro ir lito kursą ir valiutų valdybos modelį, esminis momentas yra administracinės kainos. Į tai ir bus nukreiptos visų valstybės institucijų jėgos, kad tos kainos tiesiog nekiltų“, – sakė V.Vasiliauskas.

15min.lt primena Mastrichto kriterijus:

Infliacija turi būti ne daugiau nei 1,5 proc. didesnė už trijų mažiausią infliaciją turinčių Europos Sąjungos šalių infliacijos rodiklius.

Valstybės skola turi neviršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto praėjusių metų fiskalinių metų pabaigoje. Šiuo metu Lietuvos skola siekia per 38 proc. BVP.

Šalies biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Valstybė turi būti dalyvavusi valiutų keitimo kursų mechanizme ir per pastaruosius dvejus metus nedevalvavusi savo valiutos.

Nominali šalies vertybinių popierių ilgalaikių paskolų palūkanų norma turi būti ne daugiau kaip 2 proc. didesnė nei trijose geriausius rodiklius turinčiose valstybėse narėse.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus, taip pat dalyvavusio susitikime, teigimu, valstybės skolos kriterijų Lietuva atitinka su labai didele atsarga, viešųjų finansų deficito kriterijų Lietuva taip pat atitiks, nes veikia Fiskalinės drausmės įstatymas.

„Mastrichto kriterijai nėra kažkas tokio prasimanyto, išsigalvoto, kad tik būtų kankinamos tos šalys, kurioms reikia euro. Atitikti Mastrichto kriterijus reiškia, kad šalies ekonomika vystosi tvariai ir sveikais pagrindais. Tai yra pagrindiniai šitos Vyriausybės darbo tikslai, kad ekonomikos plėtra vyktų tomis kryptimis, kurios atneša naudos visiems valstybėje gyvenantiems žmonėms. Jeigu mes neleisime susidaryti nekilnojamojo turto ar kitokiems burbulams, jeigu mes valdysime šešėlinę ekonomiką, jeigu mums pavyks normaliai sutvarkyti mokesčių sistemą, šalis, manau, atitiks kriterijus ir tai reikš, kad mes esame pasiruošę įsivesti eurą“, – sakė R.Šadžius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius