„Buvo pateikti siūlymai kai kurioms institucijoms rimčiau pasižiūrėti į savo priemones ir pateikti išvadas, galbūt papildomas priemones specialiai darbo grupei, kuri tuo klausimu yra sukurta“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ministrė.
Kaip labiausiai vėluojančias, ji įvardijo Aplinkos ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją ir Informacinės visuomenės plėtros komitetą.
„Bet tai nereiškia, kad šios institucijos dirba blogai. Per pastaruosius mėnesius procesai yra pajudėję ir ten, tačiau tose institucijose patys projektai yra galbūt sudėtingesni, negu, sakykim, Susisiekimo ministerijoje, todėl reikia galbūt daugiau išmonės, kad tuos pinigus įsisavintų“, – čia pat „vėluojančius“ teisino I.Šimonytė.
Anot jos, pirmojo pusmečio duomenimis, Lietuva įsisavino 36 proc. Vyriausybės patvirtintame plane numatytų lėšų. „Akivaizdu, kad reikia pasispausti, kad tas rodiklis būtų kaip įmanoma arti suplanuoto“, – sakė finansų ministrė.
Viščiukus skaičiuos žiemą
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikino, jog jo vadovaujama ministerija jau pasistūmėjo ir nebėra tarp atsiliekančių. Jis teigė per pastaruosius mėnesius pasirašęs sutarčių už 226 mln. Lt. „Problema ta, kad sprendimų priėmimo procesas yra laiko reikalaujantis, nes gana didelė dalis finansavimo eina per regioninės plėtros tarybas, o tai yra demokratinis sprendimų priėmimų procesas, jie turi pasvarstyti, kokius projektus teikti, turi balsuoti priimdami arba atmesdami sprendimus“, – aiškino R.Palaitis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškino, kad jo ministerija į nuvažiuojantį traukinį dar tikrai spės įšokti.
„Metai buvo tik įpusėję, mes viščiukus skaičiuosime metų pabaigoje. Galiu tik pasakyti, kad skirtingai nuo Susisiekimo ministerijos ar Žemės ūkio ministerijų, mokslo ir švietimo srityje priemonių įgyvendinimas ir sutarčių pasirašymas yra sudėtingesnis procedūrine prasme. Bet kokiu atveju nemaža dalis sutarčių turėtų būti pasirašoma paskutinį ketvirtį, kada bus pasirašomos sutartys dėl (Saulėtekio) slėnio įgyvendinimo programų, kitų stambių projektų, ir aš manau, kad didžiąja dalimi atsilikimas bus panaikintas“, – sakė G.Steponavičius.
Papildyta 15.35 val.: Finansų ministerija šiek tiek patikslino I.Šimonytės žodžius – š.m. birželio 30 d. duomenimis, ES fondų lėšų naudojimo planas įvykdytas vidutiniškai 35,5 proc. planuojamo pasiekti šįmet rezultato.
Ministerijos duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį smarkiai didėjo pasirašomų sutarčių apimtys: sutarčių pasirašyta 4 kartus didesnei bendrajai vertei nei per I ketvirtį. Be to, pastaraisiais liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo atlikti nemaži mokėjimai ir bendra įsisavintų lėšų suma pasiekė 2,3 mlrd. Lt, iš šios sumos ES fondų lėšos sudarė 1,8 mlrd. Lt.
Iš viso nuo periodo pradžios (2007-ųjų) iki ketvirčio pabaigos pasirašytų sutarčių bendra vertė sudarė 7,7 mlrd. Lt, iš jų per ES fondus gauta 5,5 mlrd. Lt.
Finansų ministerijos teigimu, Lietuva pagal deklaruotas ir gautas iš Europos Komisijos lėšas (skaičiuojant procentinę dalį nuo šalims skirtos ES fondų sumos) yra antroji tarp visų ES šalių narių. „Nors Europos mastu esame pirmaujantys, bet Lietuvos ekonomikos atsigavimui reikalingi kuo spartesni rezultatai“, – pažymi ministerija.
