Statistikos departamentas pranešė, kad penkerius metus lydere išlieka Šveicarija, antroje vietoje šiemet yra Singapūras, trečioje – Suomija. Estija pagal konkurencingumą pakilo iš 34 į 32, o Latvija – iš 55 į 52 poziciją.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva iš 49 vietos pakilo į 43, Latvija – iš 54 į 40 vietą, o Estija pasiliko toje pačioje 26 vietoje. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (41 vieta) ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo (50 vieta) sritys, prasčiausiai – institucinė (61 vieta) bei makroekonominė (58 vieta) aplinka.
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrime Lietuva dalyvauja nuo 2001 metų. 2011 metais Lietuvai teko 44 vieta, 2010 metais – 47 vieta, 2009 metais – 53, 2008 metais – 44, 2007 metais – 38 vieta.
Papildyta 13.11 val.
Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė, pažymi, kad verslui Lietuvoje labiausiai trukdo neefektyvi viešojo sektoriaus biurokratinė sistema, mokesčių sistema ir griežtas darbo santykių reguliavimas. Paskutinįjį trikdį patvirtinta ir faktas, kad pagal darbo rinkos efektyvumo vertinimą šiemet Lietuva nukrito per keturias vietas, atsidūrėme 69 vietoje pasaulyje – žemiau nei kitos Baltijos šalys.
Tai signalas, kad Lietuvai reikia reformuoti tam tikras darbo santykių reguliavimo dalis.
„Tai signalas, kad Lietuvai reikia reformuoti tam tikras darbo santykių reguliavimo dalis. Ši sritis – vienas iš svarbių kriterijų, kuriuos vertina užsienio investuotojas, rinkdamasis šalį. Jiems teigiamo įspūdžio apie Lietuvą nekuria faktai, kad pasaulyje pagal darbuotojų ir atleidimo priėmimo lankstumą (130 vieta), atleidimo kainą (111), šalies galimybes išlaikyti ir pritraukti talentus (atitinkamai 127 ir 135) esame sąrašo pabaigoje“, – pranešime spaudai cituojama M.Dargužienė.
Anot jos, norint pagerinti padėtį reikia laisvinti griežtus darbo santykius. Užsienio investuotojų nuomone, vienu iš to sprendimų gali tapti galimybė verslui lanksčiau sudaryti terminuotas sutartis. „Šiandien tai galima daryti tik naujai steigiamoms darbo vietoms ir nenuolatinio pobūdžio darbams. Be to, bendrovės, su kuriomis dirbame, pastebėjo, kad joms kyla sunkumų dėl sezoninių darbo sutarčių – dalis specialybių, kurių poreikis išauga tam tikru metų laiku, vis dar nepripažįstamos kaip sezoninės“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė.
Dirbant su užsienio investuotojais išryškėjo dar viena probleminė sritis: bendrovės, susidūrę su ekonominiais sunkumais ar tiesiog norėdamos suefektyvinti veiklą, patiria nemažai problemų, siekdamos optimizuoti savo darbuotojų skaičių. Pasak jų, darbuotojui dirbant neefektyviai ir rodant prastus rezultatus nėra galimybės su juo greitai atsisveikinti, išmokant didesnę išeitinę išmoką. Be to, atleidimo priežastys dažnai ginčijamos teisme, o šiandien susidariusi teismų praktika – itin nepalanki darbdaviui.
„Tiesa, kalbėdami apie darbo santykius, turime ir kuo didžiuotis. Lietuva yra 7 (pernai 8) valstybė pasaulyje pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą. Esame 10 pasaulyje pagal moterų ir vyrų santykį darbo rinkoje. Taip pat puikius rezultatus pasiekėme darbuotojų produktyvumo ir atlyginimo santykio vertinime (šiemet 14, pernai 23 vieta). Šie rodikliai rodo, kad pasauliniu mastu galime rodyti puikius rezultatus“, – pažymi M.Dargužienė.
