„Didžiausia problema yra geopolitinė. Mažeikiai negauna naftos naftotiekiu. Lietuva jau ne kartą kėlė šią problemą tarptautiniu lygiu. Tačiau jos žodžiai nebuvo išgirsti. Šią pagrindinę „Orlen Lietuva“ problemą galima būtų spręsti bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms. Tai galėtų būti bendras kreipimasis į trečiąsias šalis ir į Europos Komisiją“, – interviu Lenkijos laikraščiui „Rzecpospolita“ sakė ministras.
Rusija 2006 metų viduryje nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu „Družba“ į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Nors oficialus pretekstas buvo remontas, apžvalgininkai tai laiko kerštu už tai, jog bendrovė parduota Lenkijos, o ne Rusijos įmonei.
A.Sekmokas tikino, kad Lietuvos Vyriausybė supranta Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomos įmonės sunkią finansinę situaciją, bet negali problemų spręsti „lietuviškų firmų sąskaita“.
Ministras pabrėžė, kad logistines problemas sukelia netinkama vieta, kurioje prieš kelis dešimtmečius pastatyta naftos perdirbimo įmonė.
Lenkijai analizuojant galimybes parduoti įmonės akcijas, tikriausiai Rusijos įmonei, A.Sekmokas teigė, kad Vyriausybė sieks, jog sprendimai nesikirstų su Lietuvos interesais.
Arvydas Sekmokas tikino, kad Lietuvos Vyriausybė supranta Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomos įmonės sunkią finansinę situaciją, bet negali problemų spręsti „lietuviškų firmų sąskaita“.A.Sekmokas taip pat teigė, jog, Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos atominės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – trys Baltijos šalys ir Lenkija.
„Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys“, – sakė energetikos ministras.
E.Sekmokas sakė tikįs, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018–2020 metais.
„Šių metų lapkritį planuojame pasirinkti strateginį investuotoją. Jam atsiradus tikime, jog atominė elektrinė Visagine pradės veikti 2018–2020 metais“, – sakė ministras.
„Žinoma, projekto vykdytojas turi būti užsienio investuotojas, kuris turi kvalifikaciją, patyrimo ir finansų. Kai gausime pasiūlymus juos pateiksime savo partneriams, kad galėtume priimti galutinį sprendimą ir įsipareigojimus statyboje. Ateinančiais metais planuojame pasiekti galutinį susitarimą su investuotoju ir partneriais, pasirašyti koncesiją ir sutartis su partneriais“, – kalbėjo A.Sekmokas.
Anot jo, Varšuva yra labai svarbus partneris, ir įgyvendinus projektą Lenkijos šiaurės rytų regionas galėtų būti aprūpintas pigia elektros energija.
