Vyriausybės posėdyje bus svarstomas nutarimo projektas, kuriuo siūloma kreiptis į prezidentę, kad ji pateiktų Seimui ratifikuoti kovo 25 dieną priimtą Europos Vadovų Tarybos sprendimą (EVT). Šiuo sprendimu nuspręsta keisti ES veikimo sutarties 136 straipsnį.
Nors stabilumo mechanizmą planuojama sukurti euro zonai, norint pakeisti ES sutartį, EVT sprendimui pritarti nacionaliniu lygiu turi visos ES narės.
„Sprendimas parengtas įgyvendinant ES Taryboje pasiektą susitarimą, kad reikia, jog valstybės narės nustatytų nuolatinį krizių valdymo mechanizmą (dar vadinama Europos stabilumo mechanizmu) euro zonos kaip visumos stabilumui apsaugoti“, – rašoma nutarimo projekto aiškinamajame rašte.
Pasak šio dokumento, Europos stabilumo mechanizmas (ESM) turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius instrumentus, kuriais galima teikti išorinę pagalbą mokumo problemų patiriančioms euro zonos valstybėms.
„Valstybės narės, kurių valiuta yra euras, gali nustatyti stabilumo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos stabilumui apsaugoti. Bet kokios reikiamos finansinės paramos pagal šį mechanizmą teikimui bus taikomos griežtos sąlygos“, – skelbia numatomas 136 straipsnio papildymas.
Kol Lietuva nepriklauso euro zonai, ESM sukūrimas šaliai nesukeltų jokių papildomų finansinių įsipareigojimų.Aiškinamajame rašte pažymima, kad ESM paramos besikreipiančioms euro zonos šalims užtikrintų skolinimąsi mažesniais kaštais su sąlyga, kad tos šalys vykdys griežtas fiskalinės koordinacijos priemones.
„Nepaisant to, kad finansines problemas euro zonoje pirmiausia turi spręsti pačios euro zonos valstybės narės ir ESM nebus taikomas euro zonai nepriklausančioms ES valstybėms narėms, euro zonos stabilumu turėtų būti suinteresuotos visos ES valstybės narės“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos parengtame dokumente.
ESM, anot šio dokumento, turėtų pradėti veikti nuo 2013 metų pradžios.
Kol Lietuva nepriklauso euro zonai, ESM sukūrimas šaliai nesukeltų jokių papildomų finansinių įsipareigojimų.
Vyriausybė ES veikimo sutarties pakitimą imasi svarstyti kai kurioms euro zonos valstybėms susiduriant didelėmis skolų apmokėjimo problemomis. Nors euro zonos šalys jau skyrė šimtų milijardų eurų vertės gelbėjimo paketus Graikijai, Airijai ir Portugalijai, iki šiol abejojama, ar to pakaks situacijai euro zonoje stabilizuoti.
