Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvai – galimybė rinktis moderniausius atliekų tvarkymo būdus

Jau šiemet Kalotės sąvartyne iš atliekose susikaupusių dujų turėtų būti pradėta gaminti elektros energija.
15min nuotr. / Sąvartynas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugelyje Europos šalių susiformavusios atliekų tvarkymo tradicijos po truputį iš skambių frazių tampa realija ir Lietuvoje.

Ir gana aktualia – vis didėjantis atliekų kiekis verčia ieškoti modernesnių ir efektyvesnių atliekų tvarkymo būdų, kurie būtų nekenksmingi ir žmonėms, ir aplinkai.

ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 390 kg šiukšlių ir iš viso šalyje susidaro 3 mln. tonų atliekų. Nemažai jų – kenksmingos ir sunkiai perdirbamos ar utilizuojamos. Visoje ES kasmet susidaro per 2 mlrd. tonų atliekų, iš kurių 200 mln. tonų – komunalinės atliekos. Nuo 2004-ųjų atliekų kiekis ES šalyse padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Efektyvus būdas mažinti atliekas

ES Atliekų tvarkymo direktyvoje numatyta, kad per artimiausius ketverius metus į šalių-narių sąvartynus turi patekti ne daugiau kaip 50 proc. 2000-ųjų metų lygio biologiškai skaidžių atliekų. Deja, šiandien į Lietuvos sąvartynus iš viso išvežama 87 proc. komunalinių atliekų, o iš jų net 40 proc. sudaro bioskaidžios atliekos. Įgyvendinant ES direktyvas, iki 2020 m. tokių atliekų sąvartynuose turės būti ne daugiau kaip 35 proc.

Vienas moderniausių būdų atliekoms tvarkyti ir taip sumažinti jų kiekį sąvartynuose – pirolizė, arba atliekų kaitinimas ir skaidymas be oro. Apie šio būdo elektyvumą kalba užsienio šalių patirtis: pirolizės jėgainės veikia Švedijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Pavyzdžiui, Vokietijos pietuose, Burgau mieste pastatyta jėgainė veikia jau 25-erius metus, joje utilizuojamos ne tik komunalinės, bet ir komercinės, pramonės atliekos ir net dalis nuotekų valymo dumblo.Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 390 kg šiukšlių ir iš viso šalyje susidaro 3 mln. tonų atliekų.

Pažangu tai, kad pirolizės būdu komunalines atliekas paverčiant energija nesusidaro atliekų deginimui būdingų dūmų, pelenų ar kitų kenksmingų medžiagų. Dėl šios priežasties pirolizės technologija pripažįstama vienu iš moderniausių atliekų tvarkymo būdų. Atliekas apdorojant pirolizės būdu, gaunami produktai: sintetinės dujos, naudojamos garo arba dujų turbinose elektros energijai gaminti; metalų lydiniai, tinkami tolesniam naudojimui pagal savo paskirtį; inertinis šlakas („surištas stiklu“), kuris gali būti naudojamas kaip statybinė medžiaga arba sąvartynų perdengimo sluoksniams užpildyti.

Nors pirolizės būdu gali būti perdirbamos visos komunalinės atliekos, jį lengva suderinti su jau visiems įprastu antriniu atliekų rūšiavimu (MBA). Atrinktos stiklo, popieriaus, plastiko ir panašios atliekos gali būti perdirbamos, o kenksmingos ir perdirbti netinkamos – utilizuojamos pirolizės būdu. Tai leidžia dar labiau sumažinti kenksmingų atliekų kiekį sąvartynuose. Po perdirbimo likusios atliekos, kaip minėta, puikiai tinka sąvartynų perdangoms. Tokiu būdu ilgėja sąvartynų eksplotacijos laikas, mažėja atliekų kiekis juose bei aplinkos tarša.

Energija – iš šiukšlių kibiro

Vienas iš svarbiausių ir aktualiausių pirolizės pritaikymo būdų – energijos gamyba. Pirolizės jėgainėse iš mišrių komunalinių atliekų, jas veikiant labai aukšta temperatūra, išgaunama elektros energija, o pavojingos atliekos (pvz. iš naftos, chemijos įmonių), taip pat medicininės atliekos, padangos bei kitos, nukenksminamos ir paverčiamos nepavojingomis inertinėmis medžiagomis.

Pirolizės būdu veikiančios elektros jėgainės, atitinkančios efektyvumo kriterijų, yra laikomos ne atliekų šalinimo, bet jų panaudojimo įrenginiais. Todėl pirolizės jėgainėse gaminamą energiją galima drąsiai vadinti „žaliąja“. Tik 7-10 proc. pradinio į jėgainę pristatyto atliekų kiekio patenka į sąvartynus. Be to, jėgainės naudojama technologija į aplinką neišmeta kenksmingų dujų, kietųjų dalelių bei gerokai sumažina į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Tokių elektrą gaminančių jėgainių nauda akivaizdi ir valstybei. Lietuvos sąlygomis pirolizė – puikus alternatyvus atsinaujinantis energijos šaltinis, leidžiantis didinti energetinę nepriklausomybę nuo iš užsienio importuojamos energijos tiekėjų. Be to, gaminant elektros energiją iš vietos atliekų pirolizės būdu, gamybos savikaina nepriklauso nuo naftos, dujų ar kito kuro kainų svyravimų.

Atsiradus naujo tipo elektrinėms, kainų pasikeitimus pajustų ir gyventojai. Šiuo metu atliekas vežant į sąvartynus taikomas apie 50-59 litų už toną vadinamasis „vartų mokestis“. Skaičiuojama, kad įdiegus tik antrinį atliekų rūšiavimą šis mokestis pabrangtų iki 155 litų už toną. Pastačius pirolizės jėgainę ir į ją nukreipus komunalinių atliekų srautą, mokestį sąvartynų priimamoms atliekoms būtų galima sumažinti net 87 proc. – „vartų mokestis“ už vieną toną atvežtų atliekų galėtų būti apie 20 litų. Toks sprendimas leistų gyventojams mokėti mažiau už atliekų išvežimą, o valstybei – sutaupyti apie pusę milijono litų per metus,. Ir tai – apdorojant tik vieno didmiesčio atliekas.

Parengta pagal www.pirolize.lt 
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką