Baltijos šalys stengiasi kuo greičiau įsivesti eurą, bet pasaulyje prasidėjusi ekonomikos krizė gali priversti šias viltis atitolti, skelbiama „Nordea“ banko apžvalgoje. „Tačiau Estijos viltys įsivesti eurą 2011 metais vis dar išlieka“, – skelbiama analizėje. Atsižvelgdami į biudžeto deficito rodiklius „Nordea“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvai ir Latvijai teks atidėti euro įvedimo planus į 2014 – 2015 metus.
Estija kol kas labiausiai atitinka Maastrichto kriterijus, būtinus eurui įsivesti, vienintele kliūtimi gali tapti biudžeto deficitas. „Tačiau Finansų ministerija vis dar turi galimybę padidinti kai kuriuos mokesčius arba sumažinti ministerijų išlaidas, kad sumažintų deficitą, jeigu euro įvedimui 2011 metais iškils pavojus“, – skelbiama ataskaitoje. Tiesa, ekspertai perspėja, kad net ir įsivestas euras nepadės greitai prikelti Estijos ekonomikos.
Baltijos šalys turėtų likti silpnos
„Per kelis pastaruosius mėnesius pasaulio ekonomikos prognozės žymiai pagerėjo, nes daugelis rinkų pakilo iš recesijos. Tačiau Baltijos šalys, nors eksporto rinka atsigavo, ateinančiais metais turėtų likti silpnos. Tikimės, kad visos ekonomikos tam tikros varomosios jėgos įgis 2010-aisiais, o prie teigiamo augimo grįš 2011-aisiais“, – sakė „Nordea“ vyriausiasis analitikas Helge J.Pedersenas.
Šiemet Estija turėtų tikėtis 14,5 proc., Latvija – 18 proc., o Lietuva – 16,5 proc. ekonomikos nuosmukio, prognozuoja „Nordea“ analitikai. Kitąmet Estija smuks mažiausiai – 1,5 proc., o Latvijos ir Lietuvos smukimas gali siekti atitinkamai 3,5 ir 3 procentus. Atsigavimo metais – 2011-aisiais – Estija turėtų kilti pirma, 2,8 proc. tempu, Lietuvos kilimas, prognozuojama, galėtų siekti 2,2 proc., o Latvijos – 2 procentus.
„Mažiau nei tikėtasi trečiąjį ketvirtį smukęs Lietuvos eksportas teigiama prasme nustebino analitikus. Tačiau tenka pažymėti, kad siekiant toliau gerinti eksportą, kuris mums šiuo metu yra pagrindinis kelias, vedantis iš krizės, teks ir toliau laukti atlyginimų ir kitų gamybos sąnaudų mažinimo“, – kalbėjo „Nordea Bank Lietuvos“ Rinkos operacijų skyriaus vadovė Vylūnė Urbonienė. Pasak „Nordea“ analitikų, eksportas, ko gero, lėčiausiai augs Latvijoje, nes didžiausios jos prekių importuotojos yra panašioje situacijoje atsidūrusios Lietuva ir Estija.
Nuo praėjusių metų visose trijose Baltijos šalyse sparčiai augęs nedarbas nepradės mažėti anksčiau nei ateinančių metų pabaigoje. Taip pat neaugs kainos – per 2010 metus turėtų būti defliacija, nes vidaus rinkos išliks itin silpnos.
Biudžeto deficitas Lietuvoje – didžiausias
Nors Lietuva, palyginti su Latvija, atsigaus kiek sparčiau, Latvijos biudžeto deficitas, prižiūrimas atsižvelgiant į TVF iškeltas sąlygas, nebus toks didelis, o 2011-aisiais apskritai sumažės iki 6 procentų. Lietuvoje biudžeto deficitas, pernai buvęs 3,2 proc. dydžio, šiemet šoktelėjo iki 9,8 proc., kitąmet turėtų siekti 9 proc., o 2011-aisiais – 8,5 proc.
Latvijoje šis rodiklis šiemet sieks 9,5 proc., kitąmet – 8 proc., o Estija, kuri tikisi pirmoji įsivesti eurą, šiemet ir 2011-aisiais išlaikys 3 proc. biudžeto deficitą ir tik kitąmet, manoma, padidins jį iki 3,2 proc.
Naujų paskolų nuosmukis baigėsi?
Šiemet metinis paskolų augimas krito į žemesnį nei nolio proc. lygį, todėl toliau tempti paskolų išdavimo tempų žemyn nebėra kur, teigia „Nordea“. Finansų grupė prognozuoja, kad jau ateinančiais metais kreditų rinkos Baltijos šalyse turėtų tikėtis lėto atsigavimo.
Tarpbankinės Baltijos šalių valiutų palūkanų normos – RIGIBOR, TALIBOR ir VILIBOR – vis dar aukštesnės nei palūkanų eurais norma EURIBOR, ypač didelis atotrūkis tarp EURIBOR ir RIGIBOR, rodantis, kad Latvijos valiuta vis dar laikoma sąlyginai rizikinga. Be to, prasidėjęs Latvijos biudžeto aptarimas ir diskusijos apie paskolų išmokėjimą neseniai sukėlė naujų spekuliacijų lato devalavimo tema. Nors šalies Centrinis bankas turi pakankamą rezervą išlaikyti stabilią valiutą, tokios spekuliacijos gali vėl sustiprėti ateityje. Nepaisat to, „Nordea“ analitikai prognozuoja, kad Latvijos, kaip ir kitų Baltijos šalių, valiutos išliks susietos su euru.
Didžiosios kaimyninės ekonomikos atsigauna
Lenkijos ekonomika po truputį atsigauna: šiemet ji turėtų ūgtelėti 1,4 proc., o kitąmet augimas jau sustiprės dvigubai iki 2,9 proc. ir 2011-aisiais pasieks valstybės mastu protingą 4 proc. augimą. „Lenkiją nuo nuosmukio gelbėjo vidaus paklausa, tačiau šiemet ji ėmė silpti. Manome, kad jos augimas iki ateinančių metų bus labai silpnas“, – sakė „Nordea“ ekspertas Lenkijai Anders Svendsen.
Rusijai šiemet stipriai smogė tiek finansų krizė, tiek vartojimo prekių kainų nuosmukis. Antrą ketvirtį ji patyrė 10,2 proc. BVP kritimą, o bendras šių metų nuosmukis turėtų siekti 7,5 procento. Šiais metais žymiai smukusios investicijos ir mažėjanti vidaus paklausa žada Rusijai lėtą ir pažeidžiamą atsigavimą. Tačiau „Nordea“ analitikai šiai šaliai mato teigiamą BVP pokytį – 1,8 proc. augimą – jau 2010-aisiais, o 2011-aisiais Rusija turėtų ūgtelėti jau 3 proc.
