Beveik 20 m. po socializmo žlugimo dalis Rytų bloko šalių pasiekė ekonominį lygmenį, panašų į tą, kuris yra Vakaruose. Tuo tarpu kita dalis tuo pasigirti negali. Pastarajai grupei priklauso ir Lietuva.
Pažvelgus į Rytų Europą, išsiskyria tik keturios valstybės, galinčios lygiuotis su kaimynais Vakaruose: Čekija, Slovakija, Slovėnija bei Lenkija. Slovėnija ir Slovakija sėkmingai prisijungė prie euro zonos. Čekijos ir Slovėnijos pragyvenimo lygis – aukštesnis nei Portugalijoje ar Graikijoje. Lenkija ir Čekija pritraukė daug tiesioginių investicijų bei pagal tarptautinio konkuravimo galimybes lenkia Portugaliją, Graikiją ir net Italiją.
Didžiausias slovėnų, čekų, slovakų ir lenkų pasiekimas – struktūrinės reformos, kurias įgyvendinus valstybės tapo ne tokios pažeidžiamos prasidėjus ekonominikos krizei. Tad nenuostabu, jog šios šalys siaučiančią ekonominę krizę geriau atlaiko nei jų kaimynai, informuoja MarketNews.lt.
Visiškai kitoks vaizdas yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje. Šias valstybes vienija dideli vartojimo augimo tempai, finansuojami vis didėjančiais užsienio kreditais, bei mažas taupymas. Taip jos tapo priklausomos nuo užsienio finansavimo. Todėl kilusi finansų krizė atsiliepė labai skaudžiai.
Didžiausia lietuvių ir jų likimo draugų klaida – per pastaruosius metus nesugebėjo įgyvendinti šalį stiprinančių reformų. Todėl prasidėjusi recesija turėtų pridaryti daug žalos. „Deutsche Bank“ analitikai spėja, kad šių šalių bendras vidaus produktas smarkiai koreguos į apačią. Dėl to padidės ekonominis atsilikimas nuo Vakarų Europos ir jam įveikti prireiks daug metų.
