Lietuviai įvardijo, kiek turi uždirbti, kad jaustųsi saugiai

„Bene įdomiausia tyrimo išvada – finansinio saugumo kartelė kyla kartu su pajamomis. Dažnai tikimės, kad pradėję uždirbti daugiau jausimės finansiškai saugesni, tačiau praktika rodo, kad kartu didėja ir išlaidos, įsipareigojimai bei lūkesčiai. Todėl ilgalaikį saugumo jausmą kuria ne tik atlyginimo dydis, bet ir gebėjimas kryptingai valdyti asmeninius finansus, kaupti rezervą bei planuoti ateitį“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė.

Saugumo jausmas prasideda ten, kur baigiasi vidutinė alga

Lietuvoje dažniausiai nurodoma suma – nuo 2501 iki 3000 eurų. Taip atsakė kas ketvirtas respondentas, o vidurinė reikšmė siekia apie 2650 eurų. Daugiau nei pusei gyventojų (56 proc.) saugumui reikėtų daugiau nei 2500 eurų, beveik trečdaliui (31 proc.) – daugiau nei 3000 eurų, o 14 proc. – daugiau nei 4000 eurų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų II ketvirtį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1594,9 euro (bruto – 2628,2 euro). Per metus jis paaugo 9,1 proc., tačiau atotrūkis išlieka didelis: atlyginimas, su kuriuo žmonės jaustųsi saugūs, yra maždaug 66 proc. didesnis už vidutinį.

Kitaip tariant, vidutinė alga šiandien saugumo jausmo daugumai neužtikrina. Su iki 1500 eurų po mokesčių – maždaug tiek, kiek siekia vidutinis neto atlyginimas, – saugūs jaustųsi vos 3 proc. apklaustųjų. Net sostinės regione, kur vidutinis neto atlyginimas siekia 1742,2 euro, iki „saugumo kartelės“ vis dar trūksta apie 900 eurų.

Estai saugumui nori daugiausia, latviams iki jo toliausia

Visose trijose Baltijos šalyse „saugaus“ atlyginimo suma labai panaši – maždaug 2500–2700 eurų „į rankas“. Tačiau skiriasi tai, kiek ši suma nutolusi nuo realių pajamų.

• Estijoje finansinio saugumo kartelė yra aukščiausia ir siekia apie 2690 eurų. Vis dėlto dėl didesnių atlyginimų atotrūkis mažiausias – „saugus“ atlyginimas yra apie 46 proc. didesnis už vidutinį neto darbo užmokestį.
• Lietuvoje ši suma siekia apie 2650 eurų ir yra 66 proc. didesnė už vidutinį neto atlyginimą.
• Latvijoje kartelė žemiausia – apie 2520 eurų, tačiau būtent ten atotrūkis didžiausias. Ši suma yra net 80 proc. didesnė už vidutinį neto darbo užmokestį.

Latvijoje taip pat daugiausia žmonių, kuriems saugumui pakaktų iki 2000 eurų, – 25 proc. Lietuvoje tokių yra 19 proc., Estijoje – 16 proc.

Taigi pagal gyventojų lūkesčius Lietuva yra labai arti kaimyninių šalių, tačiau iki gyventojų įsivaizduojamo finansinio saugumo lygio mums vis dar toliau nei estams.

Kodėl estams saugumui reikia daugiausia? Dalį atsakymo slepia kainos

Eurostato duomenimis, 2025 m. namų ūkių vartojimo prekių ir paslaugų kainos Estijoje jau pasiekė Europos Sąjungos vidurkį. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje jos vis dar buvo maždaug penktadaliu mažesnės. Natūralu, kad aukštesnės pragyvenimo išlaidos formuoja ir didesnius lūkesčius pajamoms.

Didesnė alga savaime neatneša didesnio saugumo jausmo

Dažnai manome, kad didesnės pajamos automatiškai suteikia daugiau finansinio saugumo. Tačiau apklausa rodo priešingą tendenciją – augant pajamoms, auga ir suma, kurią laikome pakankama saugumui.

Lietuvoje tarp uždirbančių iki 1000 eurų „į rankas“ daugiau nei 3000 eurų saugumui reikėtų 13 proc. žmonių. Tarp uždirbančių daugiau nei 1500 eurų tokių jau 53 proc., arba daugiau nei pusė. Atitinkamai skiriasi ir „saugus“ atlyginimas: pirmojoje grupėje jis siekia apie 2170 eurų, antrojoje – apie 3140 eurų. Labai panašų vaizdą matome Latvijoje (11 ir 48 proc.) ir Estijoje (17 ir 58 proc.).

Tai rodo, kad vien didesnė alga saugumo jausmo neužtikrina.

Didžiausią spaudimą jaučia šeimos ir 40–49 metų žmonės

Aukščiausią finansinio saugumo kartelę visose trijose Baltijos šalyse nurodo gyventojai, kurių finansinių įsipareigojimų našta paprastai yra didžiausia – vidutinio amžiaus žmonės ir šeimos su vaikais. Tuo metu 60–74 metų respondentų lūkesčiai yra kuklesni.

Analizuodami rezultatus matome ir daugiau ryškių skirtumų.

Vyrams saugumui reikia daugiau nei moterims: daugiau nei 4000 eurų atlyginimą finansiniam saugumui nurodo 17 proc. Lietuvos vyrų ir 12 proc. moterų. Toks pat skirtumas matomas Latvijoje (14 ir 10 proc.) bei Estijoje (22 ir 14 proc.).

Ryškus skirtumas ir tarp sostinės bei regionų. Daugiau nei 4000 eurų saugumui reikėtų 21 proc. vilniečių, bet tik 9 proc. mažesnių miestų gyventojų. Rygoje ir didesniuose Latvijos miestuose šie rodikliai siekia 15 ir 8 proc. Tuo tarpu Estijoje sostinės ir regionų skirtumo beveik nėra – tiek Taline, tiek kaimo vietovėse tokią sumą nurodo po 20 proc. gyventojų.

Saugumo lūkesčiai susiję ir su išsilavinimu: Lietuvoje daugiau nei 4000 eurų nurodo 18 proc. aukštąjį ir 7 proc. vidurinį išsilavinimą turinčių gyventojų.

Saugumą kuria ne tik atlyginimas, bet ir finansiniai įpročiai

„Tyrimas rodo, kad daugelis gyventojų finansinį saugumą šiandien sieja su gerokai didesnėmis pajamomis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Tai signalizuoja ne tik apie augančius lūkesčius, bet ir apie didesnį poreikį turėti daugiau finansinės laisvės bei atsparumo netikėtoms situacijoms. Žmonėms svarbu ne vien padengti kasdienes išlaidas, bet ir turėti galimybę kaupti rezervą, planuoti didesnius pirkinius ar užtikrinčiau žvelgti į ateitį“, – sako R.Ežerskienė.

Pasak jos, finansinį saugumą galima stiprinti nelaukiant didesnio atlyginimo:

1. Susikurti finansinį rezervą. Atskiroje sąskaitoje sukaupti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Toks rezervas leidžia ramiai išgyventi netikėtumus – ligą, darbo pakeitimą ar didelį remontą.
2. Taupymą automatizuoti. Algos dieną nustatyti nuolatinį lėšų pavedimą į taupymą. Iš karto atidėtų pinigų nebelieka išleisti.
3. Dalį kiekvieno algos padidėjimo atidėti. Pavyzdžiui, pusę padidėjimo nukreipti į taupymą ar investicijas – taip kartu su gyvenimo lygiu augs ir saugumo pagalvė.
4. Bent kartą per metus peržiūrėti išlaidas ir įsipareigojimus. Prenumeratos, draudimo sutartys, paskolų sąlygos – net nedideli sutaupymai per metus virsta apčiuopiama suma.

Kitaip tariant, finansinis saugumas – tai ne tik pajamų, bet ir įpročių klausimas.