Lietuvoje vienam gyventojui, palyginti su Slovėnija, Čekija, Estija, Slovakija, Lenkija, Vengrija ir Latvija, tenka mažiausiai ne gyvybės draudimui skiriamų lėšų – vidutiniškai 327 Lt vienam gyventojui per metus.
Tuo tarpu, daugiausia lėšų ne gyvybės draudimui skiria Slovėnijos gyventojai – net 7,5 karto daugiau nei lietuviai – 2483 Lt.
„Tokiai Lietuvos draudimo skvarbos situacijai pirmiausia įtakos turi žemas bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, – tvirtina asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. – Kita vertus, didelę įtaką turi draudimo tradicijos kiekvienoje valstybėje. Šalyse, kur privalomasis draudimas įvestas anksčiau, natūralu, kad bendras išdraustumas yra geresnis.“
Transporto priemonių, civilinės atsakomybės, vadinamojo kasko ir turto draudimas yra populiariausios ne gyvybės draudimo rūšys.
Kasko draudimą turi 10 proc. fizinių asmenų, tuo metu trečdalis juridinių asmenų yra apdraudę transporto priemones.. „Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad draudžiamo tik nauji automobiliai. Tai toli gražu nėra“, – teigė asociacijos direktorius.
Daugiau negu pusė žmonių draudžia savo namus. „Žmonės, gyvenantys namuose, supranta, kad gali patirti daug didesnę žalą nei buto gyventojai“, – teigė A.Romanovskis.
Namuose esantį turtą draudžia vos 13 proc. žmonių.
