„Gyventojai vis dažniau ir vis skirtingesnes prekes perka internetu. Tai reiškia didesnį patogumą, kita vertus – ir besiplečiantį rizikų spektrą. Jei įsigijus daiktą fiziškai rizikuodavome jį sugadinti naudojantis ar per nelaimingą atsitiktinumą, tai perkant internetu kyla rizika daikto negauti visai arba gauti jį apgadintą. Kai tai – drabužis ar grožio prekė, nuostolis nemalonus, tačiau dažnu atveju palyginti nedidelis. Visai kas kita, kai kalba pasisuka apie gerokai brangesnius pirkinius“, – sako „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Pakeltis.
Populiariausių pirkinių internetu sąrašas, kaip rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa, nekinta ne vienerius metus. Dažniausiai elektroninėse parduotuvėse įsigyjami drabužiai, avalynė ir aksesuarai (70 proc.), elektronika (65 proc.) bei grožio prekės (64 proc.).
Neišeinant iš namų gyventojai taip pat itin dažnai perka buities prekes (58 proc.), bilietus į renginius Lietuvoje (56 proc.). Toliau rikiuojasi kelionių bilietai, viešbučiai bei kelionės (54 proc.).
Skirtingų prekių skirtingos rizikos
Pasak G.Pakelčio, skirtingoms internetu perkamų prekių kategorijoms būdingos ir skirtingos rizikos. Vienos jų susijusios su pačiu pirkimo procesu – kai prekė nepristatoma arba pirkėją pasiekia jau sugadinta. Kitos išryškėja jau po pirkimo. Draudimo duomenys rodo, kad dažniausiai registruojamos žalos susijusios būtent su netikėtu pirkinių sugadinimu, vagystėmis ar kitais nelaimingais atsitikimais. Nors tokios situacijos gali nutikti įvairiems daiktams, didesnės vertės pirkinių atveju jų finansinės pasekmės paprastai būna reikšmingesnės.
„Elektronika yra geras pavyzdys, kaip vienoje prekių kategorijoje galimos net dvi rizikos. Tai vienos dažniausiai internetu perkamų prekių, todėl natūraliai dažniau pasitaiko ir su pristatymu susijusių nesklandumų. Kita vertus, telefonai, kompiuteriai ar kita elektronika yra santykinai brangūs pirkiniai, todėl jų sugadinimas, vagystė ar praradimas jau po įsigijimo gali reikšti gerokai didesnius nuostolius nei tai nutiktų su daugeliu kitų kasdienių prekių“, – sako ekspertas.
Atskirai pirkinių kategorijai atstovas priskiria bilietus į viešus renginius, pavyzdžiui, koncertus, sporto renginius ar kitus laisvalaikio renginius. Skirtingai nei įsigijus daiktą, čia rizika dažniausiai susijusi ne su pačiu pirkiniu, o su galimybe juo pasinaudoti. Susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, ne visada pavyksta renginyje sudalyvauti ar sėkmingai perparduoti bilietą kitam. Todėl net ir palyginti nedidelės vertės pirkiniai kartais gali virsti finansiniu nuostoliu.
Saugesniam pirkimui internetu
Pasak eksperto, visiškai išvengti rizikų apsiperkant internetu gali nepavykti, tačiau jų tikimybę galima reikšmingai sumažinti. Visų pirma, verta rinktis žinomas elektronines parduotuves, atkreipti dėmesį į pardavėjo kontaktus, prekių grąžinimo sąlygas ir vengti pasiūlymų, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri.
Perkant brangesnius daiktus, ypač elektroniką, naudinga išsaugoti pirkimo dokumentus, pardavėjo patvirtinimą, kad daiktas buvo išsiųstas, siuntos numerį, susirašinėjimus su pardavėju, pardavėjo atsakymus, kai sprendžiami nepristatytos ar pristatytos sugadintos prekės klausimai. Taip pat patikrinti prekės būklę iškart ją gavus.
„Dalis gyventojų vis dar mano, kad papildoma apsauga nuo įvairių su pirkiniais susijusių rizikų prieinama tik kredito kortelių naudotojams. Tačiau šiandien panašios apsaugos gali būti taikomos ir pasirenkant paslaugų planus debeto kortelėms. Todėl prieš perkant brangesnį pirkinį ar planuojant apsilankymus viešuosiuose renginiuose, verta pasidomėti, kokios apsaugos jau yra įtrauktos į paslaugų planą“, – sako G.Pakeltis.
Kai kurių paslaugų planų turėtojams gali būti taikoma internetu įsigytų pirkinių pristatymo apsauga, taip pat draudimas dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių nepanaudotiems bilietams į viešus renginius Lietuvoje.
