Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 gruodžio 7d. 11:02

Lietuviškas stiklas puošia skandinaviškus interjerus

Buto Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone interjeras
Rasos Kuzmauskaitės nuotr. / Buto Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone interjeras

Lietuvoje gaminamas stiklas vis dažniau panaudojamas Baltijos, Skandinavijos šalių ir Didžiosios Britanijos interjeruose ir eksterjeruose.

Pasak įmonės „Stiklita“ direktoriaus Rimanto Nemeikščio, stiklas, derinamas kartu su metalu, akmeniu ar medžiu, architektams ir dizaineriams leidžia surasti netikėtus efektus sukuriančius sprendimus. Todėl didžioji dalis produkcijos keliauja į išskirtiniais projektais garsėjančias užsienio šalis.

Auganti stiklo paklausa

Nuo 1995 metų Lietuvoje veikianti ir su užsienio šalimis aktyviai prekiaujanti bendrovė „Stiklita“ užsiima stiklo gamyba, apdirbimu ir konstrukcijų montavimu. Daugiau nei pusė kuriamos produkcijos keliauja į kaimynines Šiaurės šalis, Didžiąją Britaniją ar Lenkiją, tad įmonė siekia skirtingus pageidavimus turinčioms rinkoms pasiūlyti didesnę paslaugų ir gaminių įvairovę.

Mes pirmieji pasiūlėme stiklo akmenį. Jis ypatingas tuo, kad yra panašus į granito akmenį – juodos ir baltos spalvų.

„Partnerių norai skiriasi. Suomijoje pageidaujama daugiau įvairovės, dekoruotų ar dažytų stiklų. Švedijoje ir Norvegijoje mėgstami skaidrūs ir šviesūs gaminiai – vyrauja minimalizmas. Visgi konkretaus rezultato siekiantiems klientams svarbiausia greitis, logistika ir gera kaina“, – pasakoja R. Nemeikštis.

Stiklas išlieka populiaria interjero medžiaga, vis dažniau pritaikoma vidaus pertvaroms ir apdailai, laiptų turėklams ir pakopoms. „Mes pirmieji pasiūlėme stiklo akmenį. Jis ypatingas tuo, kad yra panašus į granito akmenį – juodos ir baltos spalvų. Toks stiklo akmuo architektams ir dizaineriams leidžia sukurti peršviečiamą marmuro ar granito įspūdį“, – įžvalgomis dalinasi R. Nemeikštis.

Įmonės vadovas neslepia ambicijų toliau plėtoti partnerių ir klientų tinklą Skandinavijos regione ir tapti viena geriausių stiklo apdirbimo ir projektų sprendimo įmonių Baltijos šalyse.

Tolesnę plėtrą paskatins investicijos

Tolesnė įmonės plėtra yra neįsivaizduojama be technologijų modernizavimo ir investicijų į žmogiškuosius išteklius.

R. Nemeikštis teigia, kad siekiant patenkinti klientų ir darbuotojų lūkesčius, tolesnė įmonės plėtra yra neįsivaizduojama be technologijų modernizavimo ir investicijų į žmogiškuosius išteklius. Todėl įmonei tenka naudotis bankų paskolomis, mokėti palūkanas. „Stiklita“ direktorius pasakoja, kad šioje situacijoje pravertė Ūkio ministerijos administruojama ES investicijų visuotinės dotacijos priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“. Įmonė palūkanų kompensavimu pasinaudojo pirmą kartą ir, paėmusi 200 tūkst. eurų paskolą, susigrąžins beveik 5,500 eurų.

Atgautus pinigus planuojama investuoti į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. „Įmonėje dirba 120 darbuotojų. Tinkamas naujo žmogaus parengimas gali užtrukti nuo pusės iki vienerių metų, priklausomai nuo turimos patirties. Taigi įranga dar ne viskas. Kiekvienas euras prisideda prie bendros ūkinės veiklos vystymo“, – pasakoja R. Nemeikštis.

Įmonės direktorius teigia, kad Europos Sąjungos parama pasinaudojo dar 2005 metais, kuomet įsigijo stiklo apdirbimui skirtą įrangą, su kuria įmonės veikla gerokai pasistūmėjo į priekį. Pašnekovas neslepia, kad ir ateityje planuoja teikti paraiškas finansavimui gauti. „Galvojame apie didesnę investiciją ir įrangos atnaujinimą. Manau, kad pradėsime ruoštis ir bandysime pasinaudoti kitomis ES investicijų galimybėmis“ – teigia R. Nemeikštis.

Ūkio ministerijos administruojamos priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ tikslas – palengvinti finansų įstaigoms paskolas grąžinančių ar lizingo sutartyse nustatytus įsipareigojimus vykdančių įmonių finansinę naštą ir papildomai skatinti įmonių plėtrą.

Priemone gali pasinaudoti plėtrą planuojančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), tam pasitelkiančios iš banko ar kitos finansų įstaigos skolintas lėšas, bei į energetinį efektyvumą investuojančios pramonės įmonės.

Priemone gali pasinaudoti plėtrą planuojančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), tam pasitelkiančios iš banko ar kitos finansų įstaigos skolintas lėšas, bei į energetinį efektyvumą investuojančios pramonės įmonės.

Paraiškas iš dalies kompensuoti palūkanas įmonės gali teikti UAB „Investicijų ir verslo garantijos ( Invega) iki 2020 m. spalio 31 d., o palūkanas numatoma kompensuoti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Valstybė kompensuoja MVĮ nuo 50 iki 95 procentų per 36 mėnesius nuo finansavimo ar lizingo sutarties pasirašymo dienos sumokėtų palūkanų, pramonės įmonėms – iki 100 procentų palūkanų per 60 mėnesių nuo finansavimo sutarties pasirašymo dienos.

Daugiau informacijos apie „Dalinio palūkanų kompensavimo“ priemonę galima rasti Ūkio ministerijos, Invega arba ES investicijų svetainėse.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.

UKmin ir ES logotipai

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

03:50
22:36
08:58

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką