Įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, Kaune ir Kauno rajone 74 asmenys kreipėsi į teismą, kad jiems būtų iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos, iš kurių 43 atvejais Kauno apylinkės teismas bankroto bylas iškėlė. Išanalizavus fizinių asmenų bankroto bylų iškėlimo tendencijas matyti, kad kas mėnesį pateikiamų pareiškimų skaičius auga.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvoje maksimalus terminas, per kurį reikia sumokėti skolas, kaip ir Skandinavijos šalyse, yra 5 metai, Austrijoje ir Vokietijoje – 7 metai.
Esminiai reikalavimai žmogui, kuris siekia, kad jam būtų iškelta bankroto byla Lietuvoje, yra sąžiningumas ir tam tikro lygio nemokumas. Šie reikalavimai galioja ir visose Europos Sąjungos šalyse, tačiau pagrindinės problemos kyla dėl šių sąvokų vertinamojo pobūdžio.
Esminiai reikalavimai žmogui, kuris siekia, kad jam būtų iškelta bankroto byla Lietuvoje, yra sąžiningumas ir tam tikro lygio nemokumas.
„Teismui pradėjus Fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo procesus buvo susidurta tiek su procesinių, tiek su materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo problema, nes pats fizinių asmenų bankroto reglamentavimas kaip teisinis institutas Lietuvoje yra naujas”, – sakė Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas.
Tai, kad taikant ir aiškinant šį įstatymą kyla problemų, patvirtina ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus: „Daugiausia neaiškumų kyla dėl įstatymo taikymo - fizinio asmens sąžiningumo kriterijaus aiškinimo, kreditorių vaidmens iškeliant ir svarstant bankroto bylą, sutuoktinio teisinio statuso ir bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto bei bendrų prievolių traktavimo, fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, ypač tais atvejais, kai planui nepritaria kreditoriai.“
Profesorius V.Višinskis pažymi: „Teisėjai patys turi aktyviai formuoti Fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo ir aiškinimo praktiką, nepamiršdami, jog šis įstatymas yra orientuotas į socialiai pažeidžiamų žmonių problemų sprendimą.“
Įstatymas numato, kad nemokiu Lietuvoje leidžiama skelbti sąžiningą fizinį asmenį, kurio įsiskolinimai viršija 25 MMA (25 000 Lt). Anglijoje, kurioje bankrutuoti pastaruoju metu pasirinkdavo nemaža dalis lietuvių, pakanka 750 svarų (apie 3100 Lt). Skolų panaikinimo procedūra Anglijoje yra paprasta, nes įstatymas skirtas naujo gyvenimo pradžiai, o ne atsiskaitymui su kreditoriais.
Lietuvoje galiojančiame fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta, kad siekiantis bankrutuoti asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos turi apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams.
Lietuvoje asmeniui pakartotinai iškelti fizinio asmens bankroto bylą galima ne anksčiau kaip po 10 metų nuo bankroto proceso baigimo ar nutraukimo ir tik paties fizinio asmens iniciatyva. Tokia pati praktika taikoma ir Latvijoje.
Prancūzijoje ir Anglijoje – apribojimų nėra.
„Siekiant užtikrinti tinkamą ir kiek įmanomai vieningą praktiką, išplėtoti teismo diskrecijai pavestus spręsti klausimus, užtikrinti aiškumą teismo keliamiems reikalavimams kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Kauno apylinkės teisme atliekame įstatymo taikymo analizę. Surasti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą yra pagrindinis teismo uždavinys“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis.
