2007 metais santykinai didelį bumą išgyvenusi Lietuvos įmonių viešų obligacijų rinka šiuo metu apmirusi. Ne ką geresnė padėtis, anot specialistų, ir kaimyninėse šalyse: Latvijoje obligacijų rinka ir nebuvo spėjusi susikurti, o Estijos rinka, kurioje įmonių obligacijų netrūko, sparčiai mažėja, jos likvidumas minimalus, o vienintelė likvidi emisija tėra bendrovės „Eesti Energia“, rašo „Verslo žinios“.
„Priežastys lyg ir aiškios: neišpirkusios obligacijų įmonės “Agrowill Group„ ir “Snaigė„ Lietuvoje ir Baltijos šalyse sudavė smūgį obligacijų rinkai, drauge galbūt sukėlė palūkanas ir sumažino pasitikėjimą šia rinka“, – sakė žemės ūkio sektoriuje dirbančios bendrovės „Linas Agro“ finansų direktorius Tomas Tumėnas.
Tad skolos vertybinius popierius išpirkus „Lietuvos energijai“ ir „Pieno žvaigždėms“, antrinės obligacijų rinkos Lietuvoje nebeliko. Kitų obligacijų leidėjų („ŽIA valdos“, „Agrowill Group“) emisijos yra nelikvidžios.
Be to, specialistai nurodo, kad obligacijų rinka vis dėlto yra cikliška – gerais laikais, kai žemos palūkanos, ekonomika auga, ši rinka padidėja, nes įmonėms apsimoka skolintis finansų rinkose ir paskolas užfiksuoti ilgesniam laikotarpiui žemesnėmis palūkanomis. Ekonomikoms traukiantis, mažėja ir įmonių skolos vertybinių popierių rinka.
SEB banko analitikas Andrius Olechnovičius sakė, kad obligacijų rinka išgyvena sausrą dėl kelių priežasčių.
„Visų pirma dėl padidėjusių palūkanų rizikos premija Baltijos šalims labai išaugo nuo praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios. Tiesiog įmonėms neapsimoka, joms pernelyg brangu skolintis per obligacijų emisijas“, – tikino jis.
Kita priežastis, anot jo, bankų reikalavimai tapo griežtesni ir tas atsargumas padidėjo dėl pasaulinės rizikos vengimo.
Bendrovių atstovai tikina jaučiantys investuotojų, tarp kurių – fiziniai asmenys, poreikį investuoti į skolos vertybinius popierius.
Tarp svarstančiųjų vėl bristi į šią rinką – „Linas Agro“, šiemet liepą išpirkusi 2 metų trukmės išleistą viešą 15 mln. litų obligacijų emisiją, už jas buvo mokamos 7,95 proc. metų palūkanos.
„Mes svarstome, žiūrime, kalbame ir dirbame su SEB. Ir jei padėtis rinkoje bus tokia, kad pareikalaus papildomo lėšų poreikio, mes pasiruošę ir eisime į rinką su obligacijomis“, – sakė T.Tumėnas.
Už obligacijas gautomis lėšomis daugiau kaip 70 proc. visos žemės ūkio produkcijos eksportuojanti įmonė finansuotų prekybą – pinigus naudotų apyvartos lėšoms.
