„Mes visada akcentavome, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje atitinka europines, o nesupratimas kyla tik dėl to, kad lyginami objektyviai skirtingi dydžiai – Vakarų Europoje pieno ūkiai yra žymiai didesni nei Lietuvoje, todėl ten pieno gamyba ir supirkimas yra neabejotinai efektyvesni“, – sakė pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ atstovas Linas Sasnauskas.
Palyginimui: Belgijos vidutinis pieno ūkis yra daugiau kaip 12 kartų didesnis (40 karvės) nei lietuviškas (3 karvės).
„Pieno centras“ ketina kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, ragindamas pradėti skelbti palyginamo dydžio vakarietiškiems ir lietuviškiems ūkiams mokamas pieno supirkimo kainas. Tai leis gerinti tarpusavio supratimą ir dialogą tarp pieno gamintojų, pieno supirkimo tarpininkų bei perdirbėjų.
Pieno supirkimo kainos nuo 2008 m. pradžios dėl padidėjusios pasiūlos ir kritusios paklausos krinta visame pasaulyje. Kadangi Lietuva pagamina daugiau pieno nei suvartoja ir didelė jo dalis eksportuojama, pieno supirkimo kainos šalyje visiškai priklausomos nuo pasaulinių.
Dėl kainų mažėjimo pieno eksporto pajamos taip pat mažėjo.
