Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 27d. 13:47

Ekspertai: Lietuvoje reikėtų mažinti atliekų išmetimą

Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla

Lietuvai vertėtų labiau rūpintis ne tik atliekų tvarkymu, bet ir jų mažinimu. Šalies verslas čia turi didelių galimybių, bet reikia keisti ir visuomenės įpročius, sako ekspertai.

„Kaip padaryti, kad tų atliekų generuotųsi mažiau? Nes europietis vidutiniškai, ir lietuvis taip pat, sugeneruoja atliekų daugiau negu vidutinis pasaulio pilietis ir tas kiekis auga. O tam reikės peržiūrėti visiškai kitą ekonomikos sritį: tai yra, dizainą, verslo modelius, vartojimo modelius“, – trečiadienį spaudos konferencijoje, skirta „LIFE“ programos cheminių medžiagų platformos renginiui, sakė Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas.

Pasak jo, žiedinės ekonomikos akcentas bus „gamyba, prevencija dizainas“, čia reikės išradingų ir verslių žmonių, o galimybės nei Europoje, nei pasaulyje dar neišnaudotos.

„Tas, kuris pirmas jomis pasinaudos, mano supratimu, susikraus didžiulius pelnus, todėl, kad poreikis šitų prekių ir šitokio tipo paslaugų auga (...) Tai yra besiverianti didžiulė ekonominė erdvė, didžiulės galimybės praktiškai visiškai naujo tipo gamybai, produktams, paslaugoms. Lietuva, kuri yra tikrai versli labai dinamiška šalis, galėtų pasinaudoti šitomis galimybėmis“, – sakė K.Sadauskas.

Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė pažymėjo, kad kartu turi keistis ir visuomenės požiūris, tai prisidėtų prie žiedinės ekonomikos tikslų.

„Požiūris į vartojamą produktą, į jo ilgaamžiškumą, į tokias platformas, kaip keitimasis daiktais, tai iš tiesų irgi būtų didelis indėlis“, – kalbėjo taršos prevencijos ir atliekų politikos sritis kuruojantis viceministrė.

„Tarkime, ar kiekvieną kartą sugedus mobiliajam telefonui reikia jį išmesti ir naują pirkti, ar užtenka tik pakeisti kažkokią mažą dalelę? Lygiai tas pats galioja praktiškai bet kokiai buitinei technikai, automobiliui ar drabužiui, žaislui“, – sakė K.Sadauskas.

EK atstovai ragina Lietuvą gerokai aktyviau išnaudoti ES programų „Horizon 2020“, „BBI JU“, „Interreg“ ir ypač „LIFE“ galimybes finansuoti aplinkosaugai, energijos efektyvumo didinimui ir kovai su klimato kaita skirtus projektus.

EK „LIFE“ programos vadovas Angelo Salsi, vertindamas Lietuvos atstovų dalyvavimą šioje programoje teigė, kad šalis – viena iš nedaugelio Europos Sąjungoje – elgiasi apdairiai, valstybės mastu finansuodama projektus ir turėtų toliau tęsti šią praktiką.

„Iš „Life“ programos perspektyvos, manau, kad Lietuva yra geras „mokinys“, jeigu galiu taip sakyti. (...) Išmintingas sprendimas, kurį taiko nedaugelis šalių ES, tai tam tikros finansinės paramos, kurią vadiname kofinansavimu, suteikimas. Tai duoda galimybę žmonėms saugiai įsitraukti į ambicingus projektus (...) Turėtumėte tai tęsti“, – trečiadienį Vilniuje sakė A.Salsi.

„LIFE“ programa yra 1992 metais sukurta ES finansavimo priemonė aplinkos ir klimato kaitos srityje. Dabartiniu finansavimo laikotarpiu (2014-2020 metais) jos biudžetas siekia 3,4 mlrd. eurų. „Horizon 2020“ – didžiausia ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Dabartinio finansavimo laikotarpiu jos biudžetą sudaro 80 mlrd. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką