2013 m. III ketv., palyginti su 2012 m. III ketv., gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 proc. punkto – iki 73,5 proc. Su šiuo rodikliu Lietuva dar labiau pasivijo Europos Sąjungos gamybos pajėgumų panaudojimo vidurkį, kuris per šį laikotarpį sumažėjo 0,3 proc. punkto.
„2013-ųjų III ketv. Lietuva buvo antra tarp devynių Europos Sąjungos valstybių, kuriose vidutinis gamybos pajėgumų panaudojimo lygis nemažėjo, bendrai visoje Europos Sąjungoje vidutinis gamybos pajėgumų panaudojimas per metus sumažėjo nuo 78,4 proc. (2012 m. III ketv.) iki 78,1 proc.“, - teigia „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.
Reikia daugiau darbuotojų
Nors Europoje gamybos apkrovos lėtina tempą, Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimas vis dar didėja, o tai kartu rodo ir augančius užsakymus šalies verslininkams, didėjantį darbo vietų skaičių.
Užimtų darbo vietų skaičius per trečiąjį 2013-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc., arba 26 211 iki 1,2 mln. darbo vietų. Laisvų darbo vietų skaičius išaugo 1,5 proc. – iš viso buvo ieškomas 14 771 naujas darbuotojas.
Užimtų darbo vietų skaičius labiausiai didėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos sektoriuose. Laisvų darbo vietų, kaip ir įprastai, 2013-ųjų trečiąjį ketvirtį daugiausia buvo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei viešojo valdymo sektoriuose.
Daugiausia laisvų darbo vietų finansų ir draudimo, viešojo valdymo bei apdirbamosios gamybos sektoriuose.
Didžiausias laisvų darbo vietų lygis susidarė finansų ir draudimo, viešojo valdymo bei apdirbamosios gamybos sektoriuose. Paskutinio 2013 metų ketvirčio laisvų darbo vietų prognozės – taip pat optimistinės.
„Pirmoje 2013 metų pusėje laisvų darbo vietų skaičius mažėjo, ypač per pirmąjį ketvirtį, tačiau panašu, jog antroje metų pusėje bus fiksuojamas laisvų darbo vietų augimas, palyginti su 2012-aisiais“, - sako V.Ivanovas.
Ekonominę veiklą Lietuvoje trečiąjį 2013 metų ketvirtį iš viso vykdė 55 717 įmonės, tai buvo 5,5 proc., arba 2882 įmonėmis daugiau nei atitinkamu 2012 metų laikotarpiu.
Tiesa, naujų juridinių asmenų per trečiąjį 2013 metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota mažiau nei per atitinkamą laikotarpį 2012-aisiais. Iš viso buvo įregistruota 20,8 proc., arba 851 juridiniu asmenimis mažiau, tuo tarpu juridinių asmenų išregistravimas išliko 2012 m. III ketv. lygyje – buvo išregistruota 4,0 proc., arba 28 juridiniais asmenimis mažiau.
„Tačiau tai nėra nerimą kelianti tendenciją, nes nagrinėjant naujų juridinių asmenų steigimosi kritimą 2013 m. III ketv., reikia nepamiršti ženkliai išaugusios palyginamosios bazės 2012 m. dėl „mažosios“ saulės energetikos efekto“, - pabrėžia V.Ivanovas.
Be to, kaip ir ankstesniais 2013 metų ketvirčiais, trečiąjį pakankamai aktyviai buvo steigiamos mažosios bendrijos, kurių 2013 m. spalio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 3529. Nuo metų pradžios atsirado 2309 naujos mažosios bendrijos – beveik po 770 kas ketvirtį.
Verslo liudijimus ėmė 13 proc. daugiau žmonių
Beveik pusė naujų juridinių asmenų buvo įsteigta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Sparčiausiai naujų juridinių asmenų steigimas augo Palangoje, Šilalėje bei Akmenėje. Palangos miesto savivaldybėje augimas siekė 145,5 proc., Šilalės r. sav. – 125,0 proc., o Akmenės r. sav. – 116,7 proc.
Trečiąjį 2013-ųjų ketvirtį, palyginti su 2012 metų III ketv., šalyje 8,2 proc. padaugėjo ir savarankiškai dirbančių asmenų. Gyventojų, išsiėmusių verslo liudijimus skaičius per metus išaugo 13,0 proc., iki 57 583, o individualią veiklą vykdančių su pažymą skaičius augo 21,6 proc. iki 57 017.
Gyventojų skaičius, individualią veiklą vykdančių su pažyma stabiliai auga nuo 2012-ųjų pradžios, tuo tarpu, įsigijusių verslo liudijimus skaičius banguoja dėl pasikeitusių teisės aktų.
Pirmoje metų pusėje buvo fiksuojamas nuosmukis, ypač pirmame ketvirtyje, o antroje metu pusėje, trečiąjį ketvirtį buvo viršyti 2012 metų rezultatai.
