„Verslo žinios“ rašo, kad valstybė iš to išlošti galėtų pasitelkdama neišsemtas vidaus skolinimosi galimybes.
„Neigiamų indėlių palūkanų atvejų istorijoje buvo ir ne taip jau toli nuo Lietuvos. Švedijos centrinis bankas bazines indėlių palūkanas iki neigiamų buvo sumažinęs 2009 metais, o Danijos – šiemet liepą, panaši praktika taikyta ir Japonijoje. Dažnai dar iki tokio centrinio banko žingsnio palūkanos už trumpų laikotarpių vyriausybės vertybinius popierius šiose šalyse pasiekia neigiamą reikšmę“, – sakė ISM universiteto lektorius ir įmonės „MC Wealth Management“ finansų patarėjas Marijus Kalesinskas.
Pasak jo, Lietuva, nevykdydama nepriklausomos monetarinės politikos, šiuo atžvilgiu visiškai priklausoma nuo euro zonos ir Europos centrinio banko veiksmų.
„Jei šis, kaip prognozuoja kaip kurie analitikai, sumažins bazines indėlių palūkanas, kurias centrinis bankas moka bankams už pinigų saugojimą jo sąskaitoje nuo dabar galiojančių 0 proc. iki neigiamų, tai tikriausiai atsispindės ir Lietuvos komercinių bankų siūlomose palūkanose už indėlius, bent jau pačių trumpiausių laikotarpių“, – sakė M.Kalesinskas.
Anot jo, mokslininkai vis dar ginčijasi, ar tai gali būti veiksminga priemonė, paskatinti kapitalą judėti į rizikingesnius aktyvus, nes tai palyginti naujas ir ekonominėje literatūroje mažai tyrinėtas reiškinys, tačiau abejojama, kad tai sukels reikšmingesnį indėlių bėgimą iš bankų.
Šiuo metu Lietuvos bankų siūlomos metinės palūkanos už metų trukmės indėlį litais prasideda nuo 0,3 proc., o 1 mėnesio – nuo 0,05 proc. Vienos nakties indėlių paslauga, dar prieš kelerius metus buvusi populiari tarp įmonių, beveik iš viso nunyko: didieji bankai tokių indėlių nepriima arba priima tik su papildomomis sąlygomis.
