Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugpjūčio 29d. 09:57

Lietuvos ateitis – tarp dviejų rusiškų atominių tvirtovių

Kaliningrado atominės jėgainės maketas
„Scanpix“ nuotr. / Kaliningrado atominės jėgainės maketas

Antroji klasikinio fantastinio Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno epo „Žiedų valdovas“ dalis vadinasi „Dvi tvirtovės“. Joje pasakojama apie žemę tarp dviejų priešo bokštų, kurie, nors ir konkuruodami tarpusavyje, abu siekia sunaikinti paskutinius dorų žmonių likučius, išsibarsčiusius tarp jų. Priešas kovoja ne tik jėga, jo įrankiai – klasta, burtai ir, žinoma, neriboti ištekliai. Tvirtovių valdovai siūlo ir prisijungti prie jų – jie reikalauja tik paaukoti savo laisvę.

Matyt, ne tik J.R.R.Tolkieno gerbėjams pakankamai aiški pasirodys paralelė su šių dienų Lietuva ir jos energetinės nepriklausomybės siekiu. Žinoma, kova vyksta ne dėl lietuvių gyvybių, o tvirtovių statytojai – gana malonūs. Tiesa, jie linkę slėpti informaciją, žaisti ne visai pagal taisykles, galų gale, neatrodo, kad jų tikslas yra tiesiog turėti elektros generavimo šaltinius. Greičiau, kad jų neturėtume mes – liktume pririšti prie savo kaimynų, maloniai parduosiančių mums elektrą savo nustatyta kaina.

Nesulyginami projektai

Buvusio energetikos viceministro, šiuo metu nepriklausomo eksperto Romo Švedo paprašius palyginti Visagino atominę elektrinę (VAE) su kaimynystėje statomomis Baltijos (Kaliningrado) ir Baltarusijos, paaiškėjo, kad, pašnekovo nuomone, tai visiškai nesulyginami projektai.

Lietuva laikosi aplinkosaugos, branduolinės saugos standartų, įvykdo įstatymų nustatytus ir tarptautinius reikalavimus. Projektą įgyvendina ne viena, o su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju, kuris taip pat taiko griežtus reikalavimus.

„Mūsų atveju šis projektas yra plėtojamas pagal tarptautinius standartus demokratinėje valstybėje, kurioje sprendimai yra priimami diskusijose. O Kaliningrade ir Baltarusijoje atominės elektrinės yra plėtojamos visiškai priešingai. Kaliningrado atveju pradžioje buvo priimtas ministro pirmininko – tuo metu Vladimiro Putino – įsakas statyti. Ir tada visos licenzijos išduodamos vadovaujantis nuostata, kad ten turi stovėti atominė elektrinė“, – esminį skirtumą įvardija R.Švedas. Jis taip pat priduria, kad abu kaimynų projektai ignoruoja branduolinės saugos ir aplinkosaugos klausimus.

Rusija meluoja?

Tai, kad elektrinės yra statomos autoritarinėse šalyse, turi savo ypatybių. Pirmiausia apie tai nereikia nieko informuoti. „Mūsų projektas yra maksimaliai atviras. O kaimynų projektai – maksimaliai slapti. Informacijos trūksta, prieiti prie jos neįmanoma“, – pasakoja R.Švedas. Be to, kadangi licenzijos išduodamos automatiškai, o viešieji pirkimai praktiškai neegzistuoja, kaimynai statybose žingsniuoja smarkiai sparčiau.

Tačiau valstybinės Rusijos bendrovės „Rosatom“, statančios abi minėtas elektrines, programų direktorius Sergėjus Bojarkinas teigia, kad Kaliningrado AE poveikio aplinkai vertinimas yra atliktas. Dar daugiau, dar 2010-aisiais yra surengtos konsultacijos su kaimyninėmis šalimis ir atsižvelgta į jų pasiūlymus.

„Rusija pagal Espo konvenciją (JT Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija – 15min.lt) pakvietė visas regiono valstybes konsultacijoms dėl Baltijos AE poveikio aplinkai. 2010–2011 m. mes konsultavomės su visomis regiono valstybėmis išskyrus Lietuvą. Svarbu pažymėti, kad paskirti konsultacijas Lietuvoje gali tik pati Lietuva. Mes pranešėme apie savo pasiryžimą – tos valstybės, kurios norėjo konsultacijų, paskyrė laiką ir vietą. Su Vokietija konsultacijos vyko du kartus, nes jie to norėjo. Turbūt Lietuva nesuinteresuota“, – reziumuoja S.Bojarkinas.

Jis taip pat pabrėžia, kad projektas vykdomas atvirai ir skaidriai – bet kas gali aplankyti statomą AE: „Pas mus nuolat atvyksta Europos delegacijos, technikos specialistai, diplomatai, žurnalistai, ekologijos organizacijų atstovai“, – teigia S.Bojarkinas.

R.Švedas, išgirdęs šiuos argumentus, juokiasi. Tai, kad oficialūs Rusijos šaltiniai teigia priešingai nei jis, nestebina. „Jie sako, kad pasidarė vertinimą. Bet jie nėra pasirašę tų tarptautinių konvencijų. Jie vertina pagal savo standartus. O kokie jų standartai? Kremlius? Čia yra įtikinėjimo ir kalbos dalykas“, – įsitikinęs R.Švedas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė atsako rimčiau: „Rusijos atsakingos institucijos oficialių atsakymų į Lietuvos klausimus iki šiol nepateikė, o pareigūnai, teigiantys, kad Lietuva nebendradarbiauja, klaidina visuomenę. Užsienio reikalų ministerija reiškia susirūpinimą, kad numatytos tarptautinių konvencijų procedūros ir oficialūs Lietuvos prašymai pateikti informaciją yra ignoruojami. Primename, kad Rusija yra įsipareigojusi atlikti atsparumo testus veikiančioms ir planuojamoms statyti atominėms elektrinėms pagal Europos Sąjungos metodologiją, bet iki šiol to neatliko.“

Taigi, kvepia ne informacijos slėpimu nuo visuomenės, bet stačiai visuomenės klaidinimu.

Ekonominė logika ir jos stygius

Pasak R.Švedo, VAE ir Baltijos AE projektai skiriasi ekonomine logika. Tiksliau, jei mes ja vadovaujamės, Kaliningrade tokią logiką aptikti sunku.

„Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą sukurti bendrą elektros rinką. Unifikavo savo teisės aktus, Lietuva ir Estija jau prisijungė, o Latvija tuoj prisijungs prie Šiaurės šalių elektros biržos („Nord Pool Spot“). Plėtojome jungtis su Švedija, Lenkija, Suomija. Ir tik tada buvo priimtas sprendimas statyti atominę elektrinę – didelį generavimo šaltinį, kuris būtų sujungtas su šiaurės šalių rinka, per Lenkiją – su žemynine Europa. Elektrinė turi savo rinką, savo viziją“, – pagrindimą VAE statymui pateikia ekspertas.

Tačiau kalbėdamas apie Baltijos AE, tokio ekonominio pagrindimo jis nemato, anot R. Švedo, jis – daugiau nei neaiškus: „Kaliningrade dabar instaliuotų galių yra daugiau nei reikalinga gyventojams, o jie turi tik vieną mažą jungtį su Lietuva – jie stato didžiulį generavimo šaltinį, iš esmės neturėdami jungčių. T. y. pirmiau priimamas sprendimas statyti, o po to tiktai ieškoma, su kuo čia galima susijungti – „mieli gerbiami kaimynai, statykime jungtis“. Diplomatiškai sakant, ne taip turėtų būti plėtojami projektai.“

Maksimas Kozlovas, projektą vykdančios „Inter RAO JES“ specialiųjų projektų departamento direktorius tvirtina, kad jungtys su Lenkija ir kitomis šalimis yra jau planuojamos: „Šie projektai yra aptariami dvišalėse diskusijose ir Europos Komisijoje, jie yra įtraukti į ES-Rusijos energetinio dialogo ir tarpvyriausybinių ekonominio bendradarbiavimo komisijų darbotvarkes.”

Amžinas saugumas

Pagal 2010 metais Danijos analitikų parengtą studiją, šiuo metu Kaliningradui reikia apie 4 TWh elektros per metus – visas šis poreikis yra patenkinamas vidiniais generavimo šaltiniais. Ateity gali prireikti ir 6 TWh, tačiau įspūdinga yra tai, kad vien atominė elektrinė generuos daugiau nei 18 TWh per metus.

„Tuo metu, kai veiklą pradės Baltijos AE, Kaliningrado regionas jau patirs nedidelį energijos generavimo deficitą. Todėl pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikį ar net amžiną elektros tiekimo užtikrinimą Kaliningrado vartotojams. Aišku, ilgą laiką bus generuojama perteklinė energija, todėl mes siūlome bendradarbiauti savo kaimynams – Lietuvai ir Lenkijai. Esu įsitikinęs, kad prekyba elektra, kaip ir bet kokia kita prekyba, yra verslas su savo rinka ir konkurencija. Jei sugebėsime pasiūlyti savo produktą konkurencingomis sąlygomis, jis ras savo vartotoją“, – savo ekonominę logiką dėsto M.Kozlovas.

Šiuo metu Lietuvos elektros sistema veikia sinchroniškai su Rusijos, Baltarusijos, Estijos ir Latvijos, o veikimą koordinuoja Rusija. Tačiau pasak elektros sistemą Lietuvoje prižiūrinčios įmonės „Litgrid“ strategijos departamento direktoriaus Raimondo Kondroto, 2020-aisiais, kai Lietuvos energetikos sistema jau bus sujungta galingomis jungtimis su Švedija ir Lenkija, ketinama nuo BRELL sistemos atsijungti ir savus tinklus sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklais. Likusios jungtys su Rusija ir Baltarusija neliks nenaudojamos, jos, kaip ir naujai statoma „NordBalt“ jungtis su Švedija, funkcionuos ir sudarys sąlygas elektros prekybai, kai bus poreikis elektrą perduoti, tačiau su Kaliningrado sritimi jungčių plėsti neketinama.

Kodėl Astrave?

Baltarusijoje situacija kiek kitokia. Kaip teigia R.Švedas, dėl ekonominės logikos ten klausimų nekyla – Baltarusijos šiluminės elektrinės yra tikrai garbaus amžiaus, valstybė gana didelė ir atominėje elektrinėje pagamintą energiją tikrai suvartos.

„Kyla klausimas dėl vietos – turint galvoje, jog statyti galima labai daug kur, yra pasirinkta maksimaliai arti Lietuvos sostinės esanti vieta. Gali būti prie Lietuvos sienos, bet prie Vilniaus – jei atsitiks kas, turėsime evakuoti sostinę su visomis valstybės institucijomis“, – įspėja R.Švedas.

Astravas, kuriame statoma Baltarusijos AE, yra 45 km atstumu nuo Vilniaus. Dvi alternatyvios vietos buvo prie Bychavo ir Horkų – rytinėje Baltarusijos dalyje, prie Rusijos sienos. Beje, netoli Astravo prieš 100 metų užfiksuotas stipriausias žemės drebėjimas regione.

TATENA saugumo nevertino

2012 m. birželį Baltarusijoje vyko TATENA branduolinės infrastruktūros vertinimo misija. „Šių misijų tikslas yra įvertinti bendrą nacionalinės branduolinės energetikos programos plėtros būklę, tačiau branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimai misijų metu nėra vertinami, pavyzdžiui, nevertinami ir tokie svarbūs kriterijai kaip atominės elektrinės aikštelės parinkimas, objekto poveikis gyventojams, seisminis aktyvumas, atitikimas tarptautinėms aplinkosaugos konvencijoms“, – teigia D.Rimašauskaitė.

Ji taip pat pabrėžia, kad šitokios TATENA misijos yra atliekamos priimančios valstybės prašymu, o vertinimai ir išvados viešai neskelbiami be valstybės sutikimo. Žinoma, Baltarusija jokių duomenų neteikia.

„2012 m. birželio 29 d. TATENA tinklalapyje ir žiniasklaidoje pasirodė panašaus turinio pranešimų dėl įvykusios misijos. TATENA teigimu, Baltarusija padarė pažangą plėtodama branduolinės energetikos infrastruktūrą ir yra teisingame kelyje. Misijos metu TATENA pateikė 17 pasiūlymų ir 25 rekomendacijas, tačiau nei pasiūlymų, nei rekomendacijų turinys nebuvo skelbiamas viešai“, – apgailestauja URM atstovė.

Nerimą taip pat kelia tai, kad statybos darbai jau pradėti, tačiau Lietuvos visuomenė nėra supažindinta su projektu, o poveikio aplinkai vertinimas taip pat neatliktas.

„Užsienio reikalų ministerija ne kartą ragino Baltarusiją užtikrinti atominės elektrinės saugumą, kad būtų iš anksto užkirstas kelias potencialioms branduolinėms avarijoms ir sustabdyti darbus Astravo AE statybų aikštelėje, kol bus baigtas poveikio aplinkai vertinimas pagal ESPO konvenciją, pateikti atsakymai į užduotus klausimus, surengti viešieji svarstymai Lietuvoje ir dvišalės ekspertų konsultacijos.

Taip pat manome, kad TATENA ekspertai turėtų įvertinti Astravo ir kitų potencialių aikštelių tinkamumą atominės elektrinės statybai. 2011 m. birželį Baltarusija įsipareigojo atlikti atsparumo testą pagal Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau iki šiol to nepadarė“, – teigia D.Rimašauskaitė.

Anot jos, Baltarusijos veiksmų įgyvendinant Astravo AE projektą atitikimą tarptautinėms normoms šiuo metu svarsto Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas Ženevoje.

Pigiausia elektrinė

2012 m. rugpjūčio 9 d. Aliaksandras Lukašenka lankėsi Astrave. Atominės elektrinės statybų aikštelėje buvo įkasta simbolinė kapsulė su palinkėjimais ateities kartoms. Baltarusijos prezidentas šia proga pareiškė, kad atominė elektrinė Baltarusijoje bus pigiausia iš visų, kurias Rusija ir kitos šalys yra kada nors pastačiusios.

Pasak D.Rimašauskaitės, kaimyninės šalies pareiškimai dėl pigiausios pasaulyje atominės elektrinės projekto taip pat kelia didelį susirūpinimą: „Baltarusija, patyrusi Černobylio avarijos pasekmes, turėtų suprasti, kad beatodairiškas taupymas atominės elektrinės statybų metu yra įmanomas tik saugos užtikrinimo sąskaita. Tai gali turėti tragiškų pasekmių ne tik Lietuvai, visai Europai, bet ir pačios Baltarusijos gyventojams. Gali nebelikti ateities kartų, kurioms skirti Baltarusijos prezidento palinkėjimai 2012 m. rugpjūčio 9 d. Astravo aikštelėje įkastoje kapsulėje.“

Kaip neatsakingo taupymo pavyzdį ji mini 2011 m. vasarą įvykusį incidentą statomoje Leningrado-2 atominėje elektrinėje, kai sugriuvo apsauginio gaubto konstrukcija. D.Rimašauskaitė primena, kad Baltarusijos ir Kaliningrado AE bus naudojamos tos pačios technologijos, kaip ir Leningrad-2.


Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Pavyzdžiu Albanijos romams tapęs R.Hadrojus: sėkmingai integracijai reikia tik šiek tiek jūsų pagalbos

Aktualu

15min studijoje – M.Basčio ir I.Haase debatai

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Vilnius nori pasirodyti gražesnis nei yra: statybas slepia po dirbtine žole

Vardai

Mia pradeda gyvenimą iš naujo: „Pastarieji 4 metai su šiuo žmogumi man buvo tikra kančia“

Kultūra

Alternatyviai Nobelio premijai nominuotas H.Murakami jos nepanoro: nenori viešumo

Aktualu

Keiksmais ir smurtu pasižymėjusiam pareigūnui – tarnybinė nuobauda, tas pats gresia ir dviem jo kolegoms

Sportas

WADA pasipiktinimo neišgirdo – Rusija sugrąžinta į pasaulio sporto šeimą

Sportas

Nenugalimas duetas – Rūta Paškauskienė Europos čempionate užsitikrino medalį

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiaus Pranciškaus vizitas: įvykis, kuriam lemta būti sėkmingam

Vardai

Sasekso hercogienę Meghan į receptų knygos pristatymą Kensingtono rūmuose atlydėjo mama

Gazas

Kada Lietuvoje išpopuliarės maži automobiliai?

Kultūra

Parodos idėja – po kraupaus įvykio: norėjome parodyti ir kitokius romus

Vardai

Mada besidominčios viešnios apžiūrėjo Aleksandro Vasiljevo atvežtus garsių kutiurjė darbus

Aktualu

STT nustatė 37 LRT darbuotojus, kurie giminystės ryšiais susiję su 43 viešųjų pirkimų laimėtojais

Pasaulis kišenėje

Gelnai – išskirtinio grožio kaimas

Gyvenimas

„Jil Sander“ savo naująja kolekcija dar kartą įrodė, kad mažiau yra daugiau

Verslas

Televizijų vadovas Pierre'as Danonas: norėdami išlikti turime išmokti veikti internete

Aktualu

Teisėsauga atrado aukso gyslą: aferistų milijonus pumpuoja į Lietuvos biudžetą

24sek

Apkartęs D.Motiejūno gimtadienis – šūviai pro šalį ir pralaimėjimas

Interviu Kultūra

Spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ režisierė K.Gudmonaitė: ką reiškia (ne)meilė?

Naujienos

Aktualu

Pavyzdžiu Albanijos romams tapęs R.Hadrojus: sėkmingai integracijai reikia tik šiek tiek jūsų pagalbos

Aktualu

15min studijoje M.Bastys pareiškė norintis dirbti Kaimo arba Žmogaus teisių komitete, I.Haase – Teisės ir teisėtvarkos

Aktualu

Z.Balčytis kitąmet į EP nekandidatuos, planuoja palikti socdemų partiją

Vardai

Mia pradeda gyvenimą iš naujo: „Pastarieji 4 metai su šiuo žmogumi man buvo tikra kančia“

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Vilnius nori pasirodyti gražesnis nei yra: statybas slepia po dirbtine žole

Kultūra

Alternatyviai Nobelio premijai nominuotas H.Murakami jos nepanoro: nenori viešumo

Aktualu

Keiksmais ir smurtu pasižymėjusiam pareigūnui – tarnybinė nuobauda, tas pats gresia ir dviem jo kolegoms

Sportas

WADA pasipiktinimo neišgirdo – Rusija sugrąžinta į pasaulio sporto šeimą

Sportas

Nenugalimas duetas – Rūta Paškauskienė Europos čempionate užsitikrino medalį

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiaus Pranciškaus vizitas: įvykis, kuriam lemta būti sėkmingam

Vardai

Sasekso hercogienę Meghan į receptų knygos pristatymą Kensingtono rūmuose atlydėjo mama

Gazas

Kada Lietuvoje išpopuliarės maži automobiliai?

Kultūra

Parodos idėja – po kraupaus įvykio: norėjome parodyti ir kitokius romus

Vardai

Mada besidominčios viešnios apžiūrėjo Aleksandro Vasiljevo atvežtus garsių kutiurjė darbus

Pasaulis kišenėje

Gelnai – išskirtinio grožio kaimas

Gyvenimas

„Jil Sander“ savo naująja kolekcija dar kartą įrodė, kad mažiau yra daugiau

Verslas

Televizijų vadovas Pierre'as Danonas: norėdami išlikti turime išmokti veikti internete

Aktualu

STT nustatė 37 LRT darbuotojus, kurie giminystės ryšiais susiję su 43 viešųjų pirkimų laimėtojais

Aktualu

Teisėsauga atrado aukso gyslą: aferistų milijonus pumpuoja į Lietuvos biudžetą

24sek

Apkartęs D.Motiejūno gimtadienis – šūviai pro šalį ir pralaimėjimas

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką