Per dešimt šių metų mėnesių gyventojai apgaule prarado 239 tūkst eurų – beveik penkis kartus mažiau nei 2018 metais (1,14 mln. eurų), teigiama Lietuvos banko pranešime.
Anot banko, gyventojai praranda mažiau pinigų, tačiau nesėkmingos investicijos vis dar yra susijusios su tuo, kad jie dažniausiai tinkamai neįvertina rizikos ar jos net nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones ir didžiąją dalį investuotų pinigų, neretai ir visus, praranda.
Informacija dažnai skelbiama suklastotose svetainėse, kurių išvaizda ir pavadinimai panašūs į populiarių žiniasklaidos priemonių. Be to, siūloma pasinaudoti žinomų žmonių patirtimi neva sėkmingai investuojant.
„Auksinė taisyklė šiuo atveju – itin atsargiai vertinti tokius pasiūlymus, neskubėti ir neinvestuoti į priemones, kurių nesuprantate. Mes savo ruožtu stengiamės kuo greičiau apriboti prieigą prie nelegalių reklamos šaltinių“,– pranešime sakė Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė.
Šiuo metu Lietuvos bankas yra nustatęs 145 įtartinas interneto svetaines, užblokuota beveik 40 nelegalių interneto svetainių.
