15min be reklamos
Publikuota 2022 09 14, 13:59 Atnaujinta 2022 09 14, 15:09

Lietuvos bankas: bankai apribojo skolinimą smulkiajam ir vidutiniam verslui

Lietuvos bankams sugriežtinus reikalavimus skolintis norinčiam smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), pagal atmetamų paraiškų skaičių Lietuva yra absoliuti rekordininkė Europos Sąjungoje, teigia Seimui ataskaitą pristatęs Lietuvos bankas.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Pasak centrinio banko, nepaisant pastaruoju metu augančio šio verslo kreditavimo, daugiau nei pusė šio sektoriaus įmonių mano, kad bankų skolinimas joms yra apribotas. Bankų atstovai tai aiškina tuo, kad bankroto atveju jie iki šiol turėjo labai ribotas galimybes atgauti užstatą.

„Taip, nors SVV paskolų portfelis nuo pandemijos laikų išaugo beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 40 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių iš bankų negauna prašomos paskolos“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl bankai atmeta prašymus, – 31 proc. per dideli įmonės įsipareigojimai, 22 proc. – prastai vertinama įmonės finansinė būklė ir tik 9 proc. įmonių rizikos susijusios su ekonomine situacija šalyje.

Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, bankai nutyli, kad nuo pandemijos ir ypač karo Ukrainoje pradžios jie itin sugriežtino reikalavimus skolintis norinčiam verslui.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, taip yra todėl, kad įmonės bankroto atveju iki šiol turėjo labai ribotas galimybes atgauti užstatą.

„Bankroto procedūros neretai užtrunka 7–10 metų, o paskolas išdavusiems bankams tebeišlieka didžiulė rizika apskritai atgauti užstatą. Jeigu būtų įtvirtinta teisinė praktika bankui užstatą grąžinti vos paskelbus bankrotą – reikalavimai paskoloms žymiai palengvėtų“, – posėdyje sakė LBA vadovė Eivilė Čipkutė.

LB atliktas tyrimas parodė, kad tik 40 proc. įmonių prašo paskolos iš bankų, daugiausia – apie 80 proc. – tam naudoja vidinius išteklius, o apie 60 proc. kreipiasi paramos ir garantijų į valstybės fondus.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio įsitikinimu, valstybė ne visada turi prisiimti verslo riziką.

„Šiuo metu „Invegos“ portfelyje yra iki milijardo eurų, skirtų įmonėms, kurioms yra sunku pasiskolinti rinkoje. Kita vertus, nenorime konkurencijos su bankais, nes svarbus balansas ir pinigų kaina“, – sakė viceministras.

Valstybė ne visada turi prisiimti visą riziką už verslą.

„Valstybė ne visada turi prisiimti visą riziką už verslą“, – pridūrė V.Jurgutis.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad šiemet smulkiosios ir vidutinės įmonės gavo apie 2,5 tūkst. paskolų – 60 proc. visų paskolų verslui, o valstybės garantijos šiam sektoriui nuo pandemijos pradžios išaugo nuo 2 iki 7 procentų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką