„Į Lietuvos banko kvietimą atsiliepė nemažai rinkos dalyvių, todėl jau nuo kitų metų pradės veikti mažmeninė elektroninių mokėjimų eurais sistema. Jos dalyviams bus sudarytos sąlygos savo klientams mokėjimus atlikti sparčiau ir pigiau, o tai didins konkurenciją šalies mokėjimų rinkoje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
2015 m. vietinėje mokėjimų eurais sistemoje dalyvaus visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Lietuvos Respublikos Seimui priėmus siūlomus Kredito unijų įstatymo pakeitimus sistemoje galės dalyvauti ir LCKU nepriklausančios kredito unijos.
Siekdamas sudaryti prielaidas mažinti pervedimų kainas galutiniam vartotojui, Lietuvos bankas nuo 2015 m. sistemos dalyviams įkainį už pateiktą ir įvykdytą vietinį mokėjimo nurodymą sumažins 5,5 karto: nuo dabar galiojančio 0,19 Lt (0,055 euro) iki 0,01 euro. Be to, 2015 m. gerokai sparčiau bus vykdomos mokėjimų operacijos.
Į Lietuvos banko kvietimą atsiliepė nemažai rinkos dalyvių, todėl jau nuo kitų metų pradės veikti mažmeninė elektroninių mokėjimų eurais sistema.
Atlikus paprastą mokėjimo pavedimą, kliento lėšos į kitą banką ar kredito uniją galės būti pervestos per valandą, kadangi mokėjimo sistemoje tarpuskaitos bus vykdomos kas valandą (dabar tai daroma keturis kartus per dieną).
„Ar šiuos palankius pokyčius pajus ir bankų, ir unijų klientai, priklausys nuo pačių mokėjimo paslaugų teikėjų, tačiau tikimės, kad, siekdami pateisinti vartotojų lūkesčius, mokėjimo rinkos dalyviai atsižvelgs į Lietuvos banko suteikiamas galimybes“, – sako M.Jurgilas.
Nuo 2016 m. jungtis prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reikalavimus atitiksiančios Lietuvos banko sistemos pakviesti ne tik bankai, kredito unijos, bet ir mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos, kurios preliminariai jau pareiškė norą dalyvauti sistemoje.
Sistemos dalyviai mažmeninius mokėjimus galės atlikti beveik realiu laiku, o konkurencija mokėjimų rinkoje didės.
Pasak M.Jurgilo, didesnės konkurencijos rezultatai akivaizdžiai matomi grynųjų pinigų mokėjimų rinkoje, kai palankesnius įkainius taikiusios mokėjimų įstaigos iš bankų pastaraisiais metais perėmė didžiąją rinkos dalį. Lietuvos banko pasiūlytos naujovės sudarys prielaidas mokėjimų negrynaisiais pinigais proveržiui – padidins jų patrauklumą, palyginti su atsiskaitymais grynaisiais pinigais.
Ar šiuos palankius pokyčius pajus ir bankų, ir unijų klientai, priklausys nuo pačių mokėjimo paslaugų teikėjų, tačiau tikimės, kad, siekdami pateisinti vartotojų lūkesčius, mokėjimo rinkos dalyviai atsižvelgs į Lietuvos banko suteikiamas galimybes.
Mokėjimų rinkos apžvalgos duomenimis, atsiskaitymai grynaisiais pinigais Lietuvoje sudaro 81 proc. visų piniginių operacijų, o kortelėmis ar kredito pervedimu atsiskaitoma tik kas dešimtu atveju. Kaimyninėse Baltijos ir Šiaurės šalyse net kelis kartus yra didesni atsiskaitymų negrynaisiais pinigais rodikliai.
Anot M.Jurgilo, grynųjų pinigų vyravimas tarp atsiskaitymų yra pagrindinė kliūtis siekiant didesnio mokėjimų rinkos efektyvumo.
Todėl svarbu, kad būtų plėtojamos saugios, patogios ir konkurencingos grynųjų pinigų alternatyvos. Pavyzdžiui, galėtų būti plečiamas atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis vietų skaičius, galima ir kitų mokėjimo priemonių plėtra.
