Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 3d. 14:22 , Atnaujinta: 2019 gegužės 6d. 10:18

Lietuvos bankas perspėja dėl „Payseros“ žetonų: juos platina ne ta pati įmonė

„Paysera“ logotipas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / „Paysera“ logotipas

Lietuvos bankas išplatino perspėjimą ketinantiems investuoti į „Paysera“ platinamus žetonus, turinčius vertybinių popierių požymių – juos platins visai ne „Paysera“, o naujai įsteigta bendrovė. Organizatoriai dievagojasi, kad pažadus ištesės.

Gegužės 6 d. 10.20 val. papildyta „Payseros“ komentaru.

„Viešai skelbta, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, UAB, kuri turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, tačiau iš tikrųjų vertybinių popierių emitentas yra Lietuvos banko neprižiūrima įmonė – neseniai įsteigta UAB „Paysera Investment“ (PI). Taip galimai klaidinami investuotojai“, – sako Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Kas yra toji bendrovė PI, kokia jos veikla ar tikslai, Lietuvos banko pranešime nenurodoma.

Registrų centro duomenimis, PI įsteigta tik balandžio 16 dieną, įnešus 10 tūkst. eurų įstatinį kapitalą. Tačiau PI pagrindinis akcininkas ir direktorius – Kostas Noreika, kuriam priklauso 47,5 proc. balsų, jis yra ir pagrindinis „Payseros“ akcininkas. Kiti PI akcininkai taip pat sutampa su „Payseros“ akcininkais: Šarūnas Broga, Audrius Lučiūnas, Rolandas Razma. Šiai įmonei nėra išduotų jokių Lietuvos banko licencijų.

Lietuvos bankas nustatė, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus UAB „Finansų bitė verslui“ valdomoje DESICO interneto svetainėje (www.desico.io) siūloma investuoti į Paysera plėtros planus ir nurodoma, kad Paysera yra nuo 2004 m. veikianti elektroninių pinigų įstaiga. Pateikiama ir su „Paysera LT“, susijusi informacija (finansinės ataskaitos, veiklos istorija, informacija apie vadovus ir pan.), taip sudarant klaidinantį įspūdį, kad projekto savininkas yra UAB „Paysera LT“.

„Paysera LT“ interneto svetainėje www.paysera.lt pateikiama informacija apie šią įmonę, taip pat siūloma investuoti į „Paysera“ projektą, vėlgi sudarant klaidinantį įspūdį, kad investuotojas įsigys „Paysera LT“, o ne „Paysera Investment“ išleidžiamus vertybinius popierius.

Lietuvos bankas perspėja investuotojus: „prieš priimdami sprendimą dėl investavimo į vertybinius popierius, išsamiai susipažinkite su visa pateikta informacija ir įvertinkite visas su investicija susijusias rizikas“.

Žadėjo 10 proc. pelno

Anksčiau pristatydamas veiklos planus K.Noreika žadėjo, kad žetonų pirkėjai galės tikėtis 10 proc. bendrojo pelno nuo pritrauktų naujų klientų. 10 proc. skaičius figūruoja ir vertybinių popierių platinimo reklamoje.

Desico inf./„Paysera“ reklama
Desico inf./„Paysera“ reklama

Pateiktame informaciniame dokumente investuotojams dalijami kiek kitokie pažadai – grąža susieta su kiekvienu individualiu žetonu.

„Metinė investicinė grąža: vienam išleistam vertybiniam popieriui - 0,0004 procento nuo licencijuotų Paysera įmonių bendrojo veiklos pelno, gauto teikiant paslaugas naujiems Paysera klientams (atsižvelgiant į išlygą, kad klientas laikomas nauju ne ilgiau nei dvejus metus nuo jo registracijos dienos)“, – teigiama dokumente.

Tai reiškia, kad neišplatinus visos 25 tūkst. žetonų emisijos, investuotojams galimai būtų skiriama proporcingai mažesnė suma, ne visi 10 proc. bendrojo pelno.

„Metinei investicinei grąžai esant mažesnei nei 5 proc. nuo investuotojo investuotos sumos, „Paysera Investment“, UAB įsipareigoja išmokėti 5 proc. fiksuotų metinių palūkanų siekiančias išmokas“, – teigiama dokumente.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kostas Noreika
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kostas Noreika

K.Noreika anksčiau kalbėjo, kad bus siekiama pritraukti 2,5 mln. eurų, minimali investicija – 100 žetonų, kurių kaina – po eurą. K.Noreika aiškino, kad jei STO metu siekiama pritraukti bent milijoną eurų, kitu atveju platinimas bus atšauktas. 1 mln. eurų reikia įnešti į banko kapitalą.

„Desico“: esame nustebę

„Iš tiesų esame nustebę gavę tokį pranešimą, bet suprantame, kad šiuo metu tai yra vienas pirmųjų paskelbtų projektų, ir turbūt dėl to Lietuvos bankas ėmėsi papildomų atsargumo priemonių ir įspėja investuotojus ,kad atkreiptų dėmesį, kas iš tikrųjų platina finansines priemones“, –sako „Desico“ platformą valdančios įmonės „Finansų bitė verslui“ vadovas Audrius Griškevičius.

Anot jo, investuotojams atskleidžiama informacija apie emitentą informaciniame dokumente.

„Detaliai nurodo, kas yra emitentas, detaliai nurodo, kokia yra emitento finansinė informacija, kokius įsipareigojimus prisiima licencijuota bendrovė „Paysera LT“ ir ta informacija yra pakankamai išsamiai atskleista“, – sako A.Griškevičius.

Jis papildė, kad speciali įmonė įsteigta tam, kad ji būtų kaip atskiras instrumentas surinkti pajamas iš visų kitų grupės įmonių.

„Taip daroma dėl to, kad „Paysera“ steigs daugiau licencijuotų bendrovių ir tuos 10 proc. numatyti skirti nuo visų bendrovių. Rasis daugiau įmonių ir visos licencijuotos bendrovės mokės šiai bendrovei, kuri platina emisiją“, – tikina A.Griškevičius.

Anot jo, toks pasiūlymas yra naudingesnis, nei kad būtų susijęs su viena įmone. Jis pabrėžė, kad surinkti pinigai niekur nedings.

„Ta bendrovė, kuri tuos pinigus surinks, tai tie pinigai bus išleidžiami, investuojami – tuo pačiu įsigyjamas kažkoks turtas. Nėra taip, kad pinigai kažkur dingsta be turto. Tai tie pinigai nedingsta, jie nėra tuščioje bendrovėje. Jei yra pinigų ir įmonė kažkam investuoja, tai lieka turtas“, – tikino A.Griškevičius.

Jis baiminasi, kad pirminis siūlymas gali žlugti, jei Lietuvos banko įspėjimas bus klaidingai suprastas tarp investuotojų. Anot jo, organizatoriai sąžiningai deklaruoja savo tikslus. 15min kreipėsi ir į „Paysera“, tačiau kol kas komentaro negavo.

„Dėl to Lietuvos banko komentaro – aš kaip ir džiaugiuosi, iš vienos pusės, kad jie žiūri proaktyviai, o ne reaktyviai. Kad išsako savo pastabas iš anksto, o ne baudžia“, – A.Griškevičius sutiko, kad platformoje informaciją būtų galima pateikti aiškiau.

Po Lietuvos banko įspėjimo „Desico“ plastformoje nurodoma, kad platinimą organizuoja „Payseros“ akcininkai, paryškintu šriftu nurodomas tikrasis emitentas.

Komentuoja Paysera įkūrėjas ir pagrindinis akcininkas, taip pat naujai įkurtos įmonės „Paysera Investment“ vadovas Kostas Noreika:

K.Noreika su Lietuvos banko pozicija nesutinka

„Payseros“ pagrindinis akcininkas K.Noreika atsiuntė komentarą:

„Sutikti su Lietuvos banko pozicija nenorėtume. Lietuvos bankas tiesiog dirba savo darbą ir siekia apsaugoti investuotojus. Tačiau mes esame ramūs – investuotojų neklaidinome.

Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kas yra „Paysera“. Tai yra visa įmonių grupė – „Paysera LTD“, „Paysera LT“, „Paysera Bulgaria“, „Paysera Latvia“, „Paysera EE“. „Paysera“, kaip prekės ženklas, yra naudojama visos įmonių grupės. Taip pat ir internetinis puslapis.

Nuo pat pradžių komunikavome, kad sutelktinio investavimo projekto tikslais yra kuriama nauja įmonė „Paysera Investment“. Ši įmonė, kaip ir bet kuri kita įmonė, priklauso „Paysera“ įmonių grupei. Šią įmonę kūrėme norėdami įvesti daugiau aiškumo visame investavimo projekte, apjungti tiek investuotojus, tiek iš atskirų „Paysera“ įmonių gaunamą pelną. Būtent ši įmonė bus atskaitinga prieš visus investuotojus – išleis vertybinius popierius, mokės investuotojams grąžą. Pati grąža bus skaičiuojama nuo bendro įmonių grupės pelno, tiksliau, nuo licencijuotų „Paysera“ įmonių naujų klientų pelno.

Galbūt iki galo neįsigilinusiam žmogui, informacija ir gali atrodyti sudėtinga, tačiau iš mūsų pusės visuomet stengėmės pateikti kuo aiškiau tikrai gana sudėtingos struktūros vertybinį popierių. Niekur nekomunikavome, kad vertybinius popierius išleidžia „Paysera LT“, UAB.

Šiuo metu nuodugni informacija yra pateikiama oficialiame informaciniame dokumente. Jis yra prieinamas visiems, užsiregistravusiems sutelktinio investavimo platformoje „Desico“ (valdoma finansavimo platformos operatoriaus „Finansų bitė verslui“), per kurią ir bus platinami vertybiniai popieriai. Šiame dokumente taip pat labai aiškiai pateikiama informacija, kad vertybinius popierius išleidžianti bendrovė yra „Paysera Investment“. Prieš investuojant, kiekvieno prašome atidžiai perskaityti dokumentą ir tik tada priimti sprendimą.

Taip pat norėtume patikslinti ir dėl grąžos skaičių. Grąža nei kiek nesikeičia – kaip pradžioje ir žadėjome, taip ir dabar sakome, kad pritraukus 2,5 mln. Eur investicijų, grąža bus 10 proc. nuo bendro pritrauktų naujų klientų pelno. Oficialiame informavimo dokumente (pateiktame „Desico“ platformoje) figūruoja skaičius 0,0004 proc. – tai yra procentas, paskaičiuotas vienam išleistam vertybiniam popieriui, o bendras grąžos procentas lieka 10 proc. Norime atkreipti dėmesį, kad tokio dydžio grąža galima tik tuo atveju, jeigu investicijos sieks 2,5 mln. Eur. Metinei investicinei grąžai esant mažesnei nei 5 proc. nuo investuotojo investuotos sumos, išmokėsime 5 proc. fiksuotų metinių palūkanų siekiančias išmokas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką