Pastarąjį ketvirtį amžiaus pasaulis susiduria vis su didesniais sukrėtimais – nuo finansinių krizių iki prekybos karų. Svarbu, kad šokų ne tik daugėja, bet ir keičiasi jų pobūdis. Prie tradicinių rizikų, tokių kaip ekonominės krizės, prisidėjo ir geopolitiniai karai bei neapibrėžtumai.
„Tokiomis sąlygomis kiekvienos valstybės užduotis sustiprinti ekonominį atsparumą. Todėl vis didesnis dėmesys turi būti skiriamas viešųjų finansų tvarumui, ekonomikos konkurencingumui, energetiniam saugumui, finansų sistemų stabilumui“, – nurodė G.Šimkus.
Tiekimo grandinių sutrikimai atsispindi žaliavų kainose. Dalį šio poveikio jau pamatėme parduotuvių lentynose, tačiau dalis to poveikio ekonomiką dar tik pasieks. Net jei kainos artimiausiu metu stabilizuotųsi, vis tiek didesnės žaliavų kainos palaikytų didesnį infliacinį spaudimą.
Euro zona turi ekonominio aktyvumo nuosmukį ir kur kas gilesnį negu didžiųjų ekonomikų. Tam yra trys priežastys – Europos konkurencingumo problematika, Euro zona labiau priklauso nuo importuojamos energijos, Euro zona išlieka energetiškai intensyvesnė nei JAV.
Euro zonoje tikimasi spartesnio kainų augimo. „Pagrindinė žinutė yra labai aiški – artimiausiais laikotarpiais Euro zonos ekonomika augs kiek lėčiau, o infliacija bus didesne negu manyta pavasarį. Dar vienas dalykas, į kurį atkreipčiau dėmesį, spartensio kainų augimo tikimasi visose kategorijose – tiek prekių, tiek paslaugų, tiek maisto“, – kalbėjo LB atstovas.
O kaip bus su Lietuvos ekonomika?
Nepaisant aptartos niūresnės tarptautinės aplinkos, Lietuvos ekonomika ir toliau turėtų augti sparčiai ir sparčiau negu Euro zona. Naujausioje Lietuvos banko prognozėje numatoma 2,7 proc. ekonomikos augimas. Ši prognozė buvo sumažinta.
„Ją koregavome ne dėl pablogėjusių tendencijų, bet dėl silpnesnio pirmo ketvirčio rezultatų. Ekonomika pirmą ketvirtį susitraukė 0,3 proc.“, – sakė G.Šimkus.
Lietuvos ekonomikos atsparumą lemia keli veiksniai, tarp kurių aukštas investicijų lygis, augantys lėšų iš ES paramos fondų srautai, vykstanti ekonomikos transformacija ir sustiprėjęs paslaugų sektorius, mažėjanti priklausomybė nuo energijos importo ir iškastinio kuro, didėjanti gyventojų perkamoji galia ir gera namų ūkių finansinė padėtis.
2028 m. šiandieninių šokų poveikiui blėstant BVP vėl paspartės ir sudarys 3,3 proc.
Kokios infliacijos prognozės?
Tuo metu vidutinės metinės infliacijos šių metų prognozė nekeičiama – 5,1 procento.
Kaip Lietuvos ekonomika reaguos į dabartinę krizę? Situacija yra lyginama su įvairiomis krizėmis, bet situacija reikšmingai skiriasi nuo to ką matėme 2022 m.“, – pabrėžė G.Šimkus.
Tam yra svarbu keletas veiksnių – kai kurios energijos žaliavos pabrango gerokai mažiau, darbo rinkoje stebima mažesnė įtampa negu buvo popanedminiais metais, pinigų politika griežtesnė, finansavimo sąlygos mažiau palankios, fiskalinė politika mažiau skatinamoji, priklausomybė nuo iškastinio kuro sumažėjusi, o energetinis efektyvumas padidėjęs.
„Prognozuojame, kad kitais metais mes matysime infliacijos švelnėjimą ir vidutiniu laikotarpiu ji vėl turėtų grįžti prie mums įprasto 2,5 proc. lygio“, – nurodė G.Šimkus.
Atlyginimai augs sparčiau negu kainos
Svarbu tai, kad atlyginimai, anot LB, augs sparčiau negu kainos. Skaičiuojama, kad darbo užmokestis toliau didės 7-9 proc. per metus. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia, nepaisant patiriamo kainų padidėjimo, turėtų būti auganti.
Visos šios krizės kontekste Lietuva dar turi papildomą veiksnį, kuris gali sušvelninti poveikį ekonomikai – atsiimtus pinigus iš II-osios pensijų pakopos. Tiesa, tai yra laikinas veiksnys, pabrėžė Lietuvos banko atstovas.
„Gyventojams yra grąžinta beveik 3 mlrd. eurų. Milžiniška suma. Tai yra 3 proc. Lietuvoje sukuriamo BVP arba kitaip tariant 6 proc. metinių disponuojamų pajamų. Jeigu darome prielaidą, kad vartojimui būtų skirta 1,5 mlrd., tai iš principo makroekonomine prasme pilnai yra kompensuojamas neigiamas energijos kainų poveikis ekonomikai“, – informavo jis.
