„Lietuvos banko specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad pastaraisiais metais sumažėjo tiek galimo pasinaudojimo viešai neatskleista informacija mastas, tiek iš tokios neteisėtos veiklos galimai gautas viršpelnis“, – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas.
Naudojantis viešai neatskleista informacija, pažeidžiamas rinkos vientisumas, skaidrumas ir stabilumas, dėl nesąžiningų prekiautojų uždirbamo didesnio pelno su mažesne rizika didėja investuotojų nelygybė. Dėl šių priežasčių gali mažėti pasitikėjimas vertybinių popierių rinka, smukti likvidumas ir kristi šios rinkos efektyvumas.
Lietuvos bankas pirmą kartą atliko tyrimą: įvertino prekybos biržoje skaidrumą Lietuvoje, rezultatus palygino su padėtimi Didžiojoje Britanijoje. Daugiausia remiantis pastarojoje šalyje taikomais tyrimų metodais, įvertintas hipotetinis, t. y. teoriškai galimas, pasinaudojimo viešai neatskleista informacija mastas, atsižvelgus į akcijų kainų bei apyvartos pokyčius prieš ir po reikšmingos informacijos paskelbimo. Tyrimo duomenimis, 2008–2009 m. prieš svarbius esminius įvykius daugiau nei 30 proc. atvejų buvo galimai naudotasi viešai neatskleista informacija. Tačiau nuo to laiko pastebimas akivaizdus tokių atvejų mažėjimas: 2013 m. masto dydis galėjo sudaryti iki 20 proc. Tokie pokyčiai Lietuvoje atitinka prekybos biržoje skaidrumo dinamiką Didžiojoje Britanijoje.
Tyrimo duomenimis, iš naudojimosi viešai neatskleista informacija 2009 m. buvo galima gauti net 40 proc. investuotos sumos siekiantį vidutinį pelną, tačiau pernai šis rodiklis buvo kelis kartus mažesnis.
Pasak V. Cibo, neleistinos veiklos masto mažėjimą lėmė griežtesnės sankcijos už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ir pažeidimų viešinimas. Nuo 2009 m. fiziniai asmenys už minėtą pažeidimą gali būti baudžiami iki 60 000 Lt bauda, juridiniai asmenys – iki 200 000 Lt arba iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio bauda. Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija taip pat numatyta ir baudžiamoji atsakomybė – iki dvejų metų laisvės atėmimo. Prevencinį poveikį turėjo ir tai, kad, tiriamu laikotarpiu nustačius pasinaudojimo viešai neatskleista informacija atvejus, pažeidėjai buvo nubausti, o apie juos pranešta viešai. Siekdamas greičiau nustatyti galimus pažeidėjus, Lietuvos bankas 2012 m. įdiegė automatizuotą piktnaudžiavimo vertybinių popierių rinka signalų sistemą. Ji padeda iš didelio sudarytų sandorių srauto išskirti įtartinus prekybos atvejus.
Be to, neteisėtos veiklos masto mažėjimui įtakos turėjo ir tai, kad, po krizės gerėjant įmonių veiklos rezultatams ir kylant akcijų kainoms, investuotojams sumažėjo paskatos siekti pelno neteisėtu būdu. Tyrimo duomenimis, iš naudojimosi viešai neatskleista informacija 2009 m. buvo galima gauti net 40 proc. investuotos sumos siekiantį vidutinį pelną, tačiau pernai šis rodiklis buvo kelis kartus mažesnis. Taigi mažėja ne tik neteisėtos veiklos mastas, bet ir nauda iš šios veiklos.
„Lietuvos bankas, siekdamas padidinti prekybos biržoje skaidrumą ir prevenciškai užkardyti galimus pažeidimus, šiemet pradėjo bendradarbiauti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Stengiamasi pasinaudoti abiejų institucijų patirtimi, turima informacija ir įranga“, – sako V. Cibas.
Nuo neteisėtos veiklos turėtų atgrasyti ir 2016 m. Europos Sąjungos mastu įsigaliosiančios dar griežtesnės sankcijos. ES piktnaudžiavimo rinka reglamente už draudimų manipuliuoti rinka ir naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimus fiziniams asmenims įtvirtinta bauda iki 5 mln. eurų, juridiniams asmenims – iki 15 mln. eurų arba 15 proc. metinės apyvartos bauda. Be to, ES direktyvoje dėl baudžiamųjų sankcijų numatyta, kad už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija ir manipuliavimą rinka turės būti nustatyta mažiausiai iki 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
