„Rinkos branda stiprėja, finansų įstaigos tobulino savo rizikų valdymo ir vidaus kontrolės sistemas, tad žvilgsnį sutelksime į dokumentinę priežiūrą, temines analizes ir konsultavimą, ypač dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo. Planuodami priežiūros veiksmus siekiame išvengti perteklinės administracinės naštos, kartu užtikrindami, kad taikomos priemonės būtų pakankamos nustatytiems trūkumams ar rizikoms valdyti“, – sako Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Šiais metais planiniams patikrinimams atrinkti du bankai, po vieną centrinę kredito uniją, elektroninių pinigų įstaigą, mokėjimo įstaigą ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją.
Be 6 minėtų planinių, numatoma atlikti ir 15 neplaninių patikrinimų arba vizitų. Jų metu bus vertinama, kaip iki dešimties skirtingų finansų rinkos dalyvių laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, kaip iki dviejų emitentų laikosi tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, kaip vienas finansų rinkos dalyvis teikia mokėjimo paslaugas. Taip pat po atrankos numatoma patikrinti iki dviejų elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų.
Mažiausiai vieno patikrinimo metu bus tikrinama, kaip finansų rinkos dalyvis užtikrina sukčiavimo prevenciją.
Visos įmonės patikrinimams atrenkamos vadovaujantis rizika pagrįstos priežiūros ir ekspertinio vertinimo principais. Taip pat galimi ir Europos Centrinio Banko (ECB) tiesiogiai prižiūrimų bankų inspektavimai (atliekami kartu su ECB ekspertais).
Planinių patikrinimų planus Lietuvos bankas skelbia nuo 2017 m.
