Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES. Tiek JK, tiek jos prekybos partnerėse jau dabar yra padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, o tai mažins investicijas ir vartojimą. Manoma, kad didžiausią neigiamą poveikį patirs išsivysčiusių Europos šalių ekonomika, o šios šalys yra itin svarbios mūsų šalies eksportuotojams. Taigi, mažės ir mūsų prekių bei paslaugų paklausa tose šalyse“, – sakė Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
Lietuvos banko ekspertų vertinimu, su JK susijęs neapibrėžtumas Lietuvos realiojo BVP augimo tempą šiemet gali sumažinti 0,1, o kitąmet – 0,2 proc. punkto. Pagal naujausias Lietuvos banko prognozes, šiemet mūsų šalies realusis BVP padidės 2,3 proc. (anksčiau prognozuota 2,6 proc.), o 2017 m. – 2,9 proc. (3,3 proc.).
Tarp augimą mažinančių svarbių veiksnių Lietuvos banko ekonomistai įvardija ir mažesnį ES paramos lėšų panaudojimą.
Pernai Lietuvos ūkio augimas siekė 1,6 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį per metus ekonomika paaugo 2,4 proc. Lietuvos banko ekonomistai nurodo, kad spartesnį augimą šiemet visų pirma lemia atsigaunantis eksportas: šiuo metu auga transporto sektorius, kuris daug nukentėjo kritus eksportui į Rusiją; auga ir pramonė, kuri, kaip žinia, du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuoja.
Vis dėlto likusiais šių metų mėnesiais eksportas gali plėtotis mažiau palankiai. Nors ir prognozuojama, kad eksportas kitąmet augs, šio sektoriaus raidos 2017 m. prognozė nemenkai sumažinama, atsižvelgus į minėtą tarptautinės ekonominės aplinkos suprastėjimą. Jis turi poveikio ir prognozuojamai investicijų raidai – investicijų 2017 m. prognozė taip pat pateikiama mažesnė.
Tarp augimą mažinančių svarbių veiksnių Lietuvos banko ekonomistai įvardija ir mažesnį ES paramos lėšų panaudojimą. Lėšos iš ankstesnės ES finansinės perspektyvos (2007–2013 m.) jau nebenaudojamos, o dabartinės ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) lėšos kol kas naudojamos negausiai. Tai blogina padėtį statybų sektoriuje (statybos darbų mažėja) ir šiemet mažina bendrą ekonomikos augimą.
Išorės aplinkai prastėjant, Lietuvos ūkį į priekį temps vidaus veiksniai, būtent gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis ir stabiliai augantis vartojimas.
Šiuo metu darbo užmokestis kyla daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Numatoma, kad šiemet jis padidės 6,8, o kitąmet dar 5,6 proc.
„Pajamų augimą lemia tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stygius. Kvalifikuotų asmenų nedarbo lygis šiuo metu tesudaro 6,5 proc. Darbo užmokestį didina ir pakelta minimalioji mėnesio alga. Nors naujų darbuotojų surasti sunku, vis dėlto bendras užimtųjų skaičius nuosekliai auga“, – sakė A.Dabušinskas.
Šiuo metu darbo užmokestis kyla daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Numatoma, kad šiemet jis padidės 6,8, o kitąmet dar 5,6 proc.
Augančios gyventojų pajamos ir mažėjantis nedarbas skatins privatųjį vartojimą. 2016 m. prognozuojama, kad jis augs 4,3, o 2017 m – 3,9 proc.
Pirmųjų septynių šių metų mėnesių bendrasis kainų lygis Lietuvoje yra 0,5 proc. didesnis nei prieš metus. Šiuo metu numatoma, kad likusiais metų mėnesiais jis keisis nedaug. Prognozuojama, kad 2016 m. infliacija sudarys 0,7 proc. 2017 m. ji turėtų padidėti, nes pasaulinės energijos žaliavų kainos, kaip kol kas manoma, kitąmet bus didesnės nei šiemet.
Galimas ekonomikos raidos perspektyvas Lietuvos bankas numato keturis kartus per metus ir apie tai informuoja visuomenę.
