Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas: neveiksnios paskolos stabdo ekonomikos atsigavimą

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas
Šaltinis: 15min
0
A A

Neveiksnių paskolų dalis, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, sudaro apie 15 proc., arba 9 mlrd. Lt. LBA prezidento Stasio Kropo teigimu, tai gali būti rimtas stabdis ekonomikos atsigavimui ir struktūriniams pasikeitimams.

„Neveiksnios paskolos reiškia, kad nemokių bankų klientų įšaldyti resursai negali būti perskirstyti labiau produktyviems jų naudotojams. Tuo tarpu patys skolininkai neturi paskatų ir galimybių plėtoti ekonominę veiklą, nes bet kokios gaunamos pajamos turėtų atitekti kreditoriams. Tokia padėtis menkina galimybes išteklius panaudoti reikalingoms ir veiksnioms investicijoms ir normalaus verslo plėtros operacijų finansavimą“, – sakė S.Kropas.

Bankams, turintiems didelį neveiksnių paskolų portfelį,bus sunkiau teikti naujas paskolas, nes didesnės palūkanų normos lems  mažesnę kredito paklausą. Be to, aukštas blogų paskolų lygis mažins bankų gebėjimą finansuoti naujas paskolas, nes neveiksnių paskolų aptarnavimas riboja galimybes naujam skolinimui. 

Kaip pasakojo S.Kropas, spalį įvykusio pasaulio finansų forumo Tokijuje publikuotoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje siūloma Lietuvos Vyriausybei pirmiausia šalinti skolos restruktūrizavimo apmokestinimo ir reguliavimo kliūtis. Skolos sumažinimas ją nurašant neturėtų būti priskiriamos skolininkų apmokestinamosioms pajamoms, o aktyvų perdavimas skolų valdymo įmonėms ar restruktūrizavimui sujungimo ar įsigijimų būdu PVM objektu.  Be to, rekomenduojama sustiprinti kreditavimo ir skolų restruktūrizavimo teisinę aplinką. Efektyviam kreditavimo režimui būtina ne tik  adekvatus nemokumo bei skolų restruktūrizavimo reglamentavimas, bet ir institucinių gebėjimai juos įgyvendinti.

„Atrodytų, kad siūlymai pakankamai konkretūs ir racionalūs, tačiau iki šiol pastangos keisti situaciją nebuvo vaisingos.  Laimei, kad Lietuvoje turime tvarią bankininkystę, kuri sugeba normaliai funkcionuoti ir ne itin palankiomis aplinkybėmis. Apskritai kalbant, rugsėjis sistemoje buvo gana ramus, be ryškesnių šuolių ar kryčių“, – sakė LBA prezidentas.

Tiesa, bendrasis indėlių portfelis, po keletą mėnesių trukusio augimo, rugsėjį susitraukė 247,5 mln. litų ir siekė 44,3 milijardo. Tai normalu, turint galvoje mažėjančias palūkanas už indėlius.

Paskolų portfelis didėjo antrą mėnesį paeiliui, tačiau ir šįkart augimas buvo kuklus – 67,7 mln. litų, iki 54,1 milijardo.

Išperkamosios nuomos rinka atsigauna

Kaip skelbia LBA, rugsėjo statistika rodo 19 proc. naujai pasirašytų sutarčių  finansuojamos sumos augimą (nuo 199,9 iki 237,3 milijono litų). Palyginti su praėjusiųjų metų rugsėju,  per mėnesį finansuojama suma augo 15 proc.

Tuo tarpu bendras lizingo portfelis per rugsėjį padidėjo 1 proc. ir mėnesio pabaigoje siekė 5,16 milijardo litų.

„Lizingo rinka įdomi tuo, kad parodo ne tik investicijų lygio į vertės kūrimo įrankius kitimo tendencijas, bet ir signalizuoja apie poreikį atnaujinti jau naudojamas pagrindines priemones. Štai, pavyzdžiui, vežėjai, kurį laiką neinvestavę, šiuo metu gana sparčiai atnaujina sunkvežimių ir puspriekabių parkus. Rugsėjį fiksuotas 25 proc. traktorių lizingo augimas, net 35 procentais augo miško apdirbimo technikos lizingo portfelis.  Tai rodo, kad svarbių Lietuvos ūkiui šakų atstovai gana palankiai vertina verslo perspektyvas, nepaisant prastų pasaulio rinkų nuotaikų. Šiame kontekste atrodo, kad lizingo rinkos potencialas Lietuvoje tikrai didelis“, – sakė S.Kropas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką