Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, Lietuvos ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumenko 0,3 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus padidėjo 2,7 proc., o per ketvirtį – sumenko 0,4 proc. iki 11,988 mlrd. eurų.
Vertinant gamybos metodu, neigiamam BVP ketvirčio pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė. Sumažėjusią pridėtinę vertę šioje veikloje lėmė prastesnis žemės ūkio augalų derlius (vertintas pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozę).
Teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo išaugusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 2,7 proc., valdžios sektoriaus išlaidos reikšmingai nesikeitė. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 1,1 procento. Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 0,3 proc., o importas – 0,7 procento.
Šių metų devynių mėnesių BVP sudarė 33,125 mlrd. eurų to meto kainomis, arba 3,4 proc. didesnis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2017 metų sausio–rugsėjo mėnesiais.
