„Gaz-System“ prezidentas Janas Chadamas pranešė, kad dujų bendrovės vasarą gali pasirašyti ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. „Lietuvos dujos“ šio pranešimo kol kas nekomentuoja, o Energetikos ministerija apie tokius planuojamus susitarimus teigia nežinanti, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“.
„Pradžioje norime atlikti projekto galimybių studiją ir verslo analizę. Kreipėmės į EK dėl šių tyrimų finansavimo. Tai pirmas žingsnis, kad galėtume įsitikinti, kokios galimybės projektą įgyvendinti. Nėra abejonių – matome teigiamą lietuvių nusiteikimą“, – sakė J.Chadamas.
Jis pabrėžė, kad be ES paramos šis projektas nebus įgyvendinamas. Skaičiuojama, kad vien Lenkijoje nutiesti 360 km vamzdynų gali kainuoti 0,7–1,1 mlrd. Lenkijos zlotų (584–917 mln. litų).
„Rzeczpospolita“ komentuoja, kad „Gaz-System“ ir „Lietuvos dujų“ bendradarbiavimas svarbus ne tik tuo, kad lietuviai naudotųsi dujotiekiu. Primenama, kad pagrindiniai Lietuvos įmonės akcininkai yra Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, kurios anksčiau nebuvo suinteresuotos dujų tiekimo į Lietuvą alternatyva.
Vyriausybė yra nusprendusi priversti „Lietuvos dujas“ investuoti į Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimą, nors dujų tiekimo bendrovė teigia, kad tai brangus projektas ir jis neatsipirks.
Planuojama parengiant įstatymo koncepciją, kurioje būtų toks įpareigojimas.
Europos Komisija, prieš kelerius metus sudariusi ekspertų grupę Baltijos šalių jungčių planui rengti, yra suteikusi jai mandatą rengti planus ir dėl Baltijos šalių dujų sistemų sujungimo.
