„Tai mitai, kuriuos privalu sklaidyti“, – žurnalui „Versus“ sakė „Lietuvos dujų“ Centrinės kalibravimo ir bandymų laboratorijos vadovas Andrius Griščiukas.
Anot jo, intervenciją į dujų sistemą sumanęs žmogus rizikuotų savo gyvybe – jis lengvai galėtų susisprogdinti.
Lietuvoje įstatymu nustatyta žemutinė dujų degimo šilumos vertė – jų kaloringumas – turi būti ne mažesnė kaip 7600 kilokalorijų kubiniame metre.
„Lietuvos dujų“ kalibravimo ir bandymų laboratorijos duomenimis, dujų kaloringumas 2008 metais svyravo tarp 7990–8035 kilokalorijų kubiniame metre, 2009 metais – 7985–8088, o šių metų sausio vidurkis buvo 8001 kilokalorijų kube.
Anot koncerno „Achema“, taip pat tikrinančio dujų kokybę, Gamybos skyriaus viršininko Bernardo Rimolaičio, nuo 1972 metų – tiek jis dirba įmonėje – gaunamų dujų kokybė nebuvo žemesnė nei numatyta sutartyse.
Be „Lietuvos dujų“ ir „Achemos“, Lietuvoje daugiau niekas neturi sertifikuotų gamtinių dujų tyrimo laboratorijų. Mažeikiuose bendrovės „Orlen Lietuva“ laboratorijoje, galima ištirti tik suskystintų dujų kokybę.
Dujų kaloringumas yra nuolat kontroliuojamas ir kas valandą automatiškai užrašomas „Lietuvos dujų“ apskaitos stotyse, įrengtose Lietuvos pasienyje su Baltarusija, per kurią gauname dujas iš Rusijos, taip pat netoli sienos su Latvija bei Kaliningrado sritimi, į kurias per Lietuvą tranzitu teka rusiškos dujos.
