Lietuvos ekonomikai, kuri, preliminariais duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį smuko 22,4 proc., kol kas nereikia skubios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos, sako „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikų, kurios 2004–2006 metais buvo sparčiausiai augančios Europos Sąjungoje, griuvimą paskatino sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas, išgaravusios pigios paskolos ir smukusi eksporto paklausa.
Tačiau, pasak L.Christenseno, Lietuvai dar ne laikas prašyti TVF paramos. „Lietuvos situacija nėra tokia pati kaip Latvijos“, – telefonu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė analitikas.
Svarbiausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų yra Latvijos, tikina Neilas Shearingas, „Capital Economics“ ekonomistas. Jo nuomone, tai, kad Lietuvai dar neprireikė kreiptis į TVF, yra tikra staigmena.
„Bent jau dabar viskas priklauso nuo to, kas vyksta Latvijoje“, – aiškino N.Shearingas. Pasak jo, galimas vadinamasis infekcinės ligos efektas. Tai reiškia, kad Lietuvai, norint gauti TVF paramą, gali tekti devalvuoti valiutą ir restruktūrizuoti įsiskolinimus.
Pirmadienį Latvija su TVF preliminariai susitarė dėl tolesnės paramos. Latviją taip pat pasiekė antroji Europos Komisijos išmokos dalis – 1,2 mlrd. eurų – pagal tarptautinės finansinės paramos programą. Tai padėjo nuraminti kilusį susirūpinimą dėl galimos lato devalvacijos, kuri galimai destabilizuotų Lietuvos ir Estijos valiutas.
Didžiausias Lietuvoje SEB bankas ir didžiausias Latvijoje ir Estijoje bankas „Swedbank“ Baltijos šalyse jau patyrė nemažų nuostolių. Taip pat bankai sumažino skolinimą.
Pasak „KBC Groep NV“ ekonomisto Zsolto Pappo, Lietuva atsidūrė panašioje situacijoje kaip Latvija. „Vadinasi, Vyriausybė anksčiau ar vėliau turės kreiptis į TVF arba Europos Sąjungą“, – sakė jis.
Spekuliacijos, kad Latvijai nepavyks išlaikyti stabilaus valiutos kurso, gali paveikti ir Lietuvą, ir Estiją. „Tai atneš devalvacijos klausimą į visą regioną“, – tikino Z.Pappas.
