Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos eksportuotojai skaičiuoja nuostolius Rusijoje

Paskolos kaina
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Nuostoliai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją šių metų sausį–gegužę sumažėjo 14 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Ekonomikos ekspertų teigimu, taip nutiko dėl lėtėjančios Rusijos ekonomikos ir nuvertėjančio rublio. Tuo metu protekcionizmu ir eksporto apribojimais vis pagąsdinami verslininkai naujų rinkų ieškoti dar neskuba.

Statistikos departamento duomenimis, bendras eksportas į Rusiją šių metų sausį–gegužę sumažėjo 2,5 proc., o lietuviškos kilmės produktų eksporto į Rusiją vertė susitraukė 14 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius transporto priemonių su priekabomis gamintojai Rusijos rinkoje neteko 47 mln. litų, mėsos eksporto vertė sumažėjo 40, pieno ir jo produktų – 14, cukraus – 12 mln. litų.

Mėsos eksporto vertė sumažėjo dėl apribojimų, baiminantis afrikinio kiaulių maro, o pieno ir jo produktų eksporto vertės sumažėjimą lėmė dar nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų sausio trukęs šių produktų importo draudimas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad kai kurių Lietuvoje gaminamų prekių eksportas į Rusiją susitraukė dramatiškai: „Matome pakankamai daug prekių grupių, kurių eksportas į Rusiją tesudaro 1 proc. ar mažiau viso eksporto į šią rinką, tačiau čia pastebimi labai dideli susitraukimai. Pavyzdžiui, vaistų, pagamintų Lietuvoje, eksportas sumažėjo net 82 proc. Tokių prekių grupių yra pakankamai daug, nors jų eksporto į Rusiją dalis yra labai maža.“

Situacija tik blogės

Naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomistas sako, kad tokį lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės susitraukimą lėmė ne sankcijos, tiesioginiai apribojimai ar Lietuvos verslininkų bandymai persiorientuoti į kitas rinkas, o Rusijos ekonomikos lėtėjimas, rublio smukimas.

Veikiausiai reikia daryti išvadą, kad tai yra Rusijos ekonomikos lėtėjimo pasekmė, nes rublio smukimas turi įtakos prekybai, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Tam tikras prekybos lėtėjimas vyksta. Tikrai nemanyčiau, kad tai yra kažkokių sankcijų ar specialiai apsunkintų sąlygų pasekmė. Veikiausiai reikia daryti išvadą, kad tai yra Rusijos ekonomikos lėtėjimo pasekmė, nes rublio smukimas turi įtakos prekybai“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Savo ruožtu N.Mačiulis pastebi, kad dalis eksporto vertės susitraukimo yra susijusi ir su šiemet mažėjusiomis eksporto kainomis.

Anot G.Nausėdos, Rusijos ekonominė situacija tik prastės, todėl Lietuvos gamintojai, savo produkciją eksportuojantys į šią šalį, pajus vis daugiau neigiamų pasekmių.

„Ekonominė situacija Rusijoje tik blogėja. Naujos sankcijos jau yra taikomos, jos ypač pablogina Rusijos finansinę padėtį: šalies prieiga prie finansinių išteklių blogėja, o tai sukels daugybę problemų vidinio kreditavimo, skolų apmokėjimo ir valstybės skolos aptarnavimo prasme. Todėl Rusija taps dar labiau priklausoma nuo savo energetinių išteklių eksporto, kuris taip pat gali bet kuriuo metu pablogėti, nes ilgainiui daugelis šalių stengsis pagal galimybes mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos importo. Perspektyva ne itin graži, ji, žinoma, atsilieps daliai mūsų verslo“, – pažymi G.Nausėda.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo, net ir netaikant ekonominių sankcijų Rusijai, Lietuvos gamintojai patirs sunkumų Rusijos rinkoje. Lietuvai neparankus rublio kursas, Rusijos vidaus rinkos perkamosios galios silpnėjimas mažins Lietuvos gamintojų pajamas Rusijos rinkoje.

„Lietuviški gaminiai yra priskiriami prie labiau kokybiškų, todėl gali būti šiek tiek brangesni. Kuomet ekonominė situacija gera, Rusijos gyventojai yra linkę rinktis kokybę ir mokėti brangiau, tačiau kai situacija suprastėja ir namų ūkiai pradeda jausti tam tikras finansines problemas, jie pradeda taupyti, atsisakydami kokybiškesnių, bet brangesnių gaminių. Išvadas daryti dar ankstoka, tačiau geopolitinis kontekstas, stiprėjanti infliacija bei tai, kad realiosios Rusijos žmonių pajamos nebeauga tokiais tempais, kokiais augo praeityje, gali priversti žmones riboti vartojimą. Tokios namų ūkių reakcijos yra tikėtinos ir, matyt, pasireikš per artimiausius pusę metų ar metus“, – kalba G.Nausėda.

Rusijos rinkoje – iki paskutinio rublio?

Nors prasidėjus lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją draudimams buvo daug kalbama apie Lietuvos verslo poreikį ieškoti alternatyvių rinkų, ekonomistų manymu, sumažėjusi lietuviškos kilmės produktų eksporto į Rusiją vertė su persiorientavimu į kitas rinkas greičiausiai neturi nieko bendra.

„Aš mažėjančio eksporto į Rusiją nesiečiau su naujomis rinkomis. Visų pirma, naujų rinkų užėmimo procesas gan ilgai užtrunka, ypač jei kalbame apie maisto produktus. Net jei įmonės per tokį trumpą laiką sugebėtų užimti naujas rinkas, galvoti, kad, staiga prasidėjus Rusijos–Ukrainos krizei, paaštrėjus Rusijos protekcionistinėms priemonėms, Lietuvos maisto prekių gamintojai gali nusisukti į kitas rinkas ir ten realizuoti savo produkciją, nereikėtų“, – tikina N. Mačiulis.

Savo ruožtu G.Nausėda teigia manantis, jog Lietuvos verslininkai, prekiaujantys su Rusija, neskuba ieškoti naujų rinkų, nes kol kas Rusijos rinka lieka patraukli. Be to, kai kurių įmonių rinkos dalis Rusijoje sudaro 30–40 proc. Norint ją taip greitai pakeisti, reikėtų skaidyti savo geografines rinkas, nes atitikmenį 30–40 proc. rinkos kitoje valstybėje rasti būtų sunku.

„Manau, kad pagrindinis motyvas yra tas, jog šiandien yra pakankamai naudinga ir kol kas saugu prekiauti su Rusija. O jei vieną gražią dieną tos galimybės susiaurėtų ar apskritai užsidarytų, iš stalčiaus būtų ištraukti atsarginiai variantai. Manau, tai daroma siekiant ne iš anksto perorientuoti, bet turint atsarginius variantus ir numatant juos įvykdyti lemtingą dieną“, – svarsto G. Nausėda.

Kai kurie glaudžiai su Rusija bendradarbiaujantys verslininkai, anot ekonomisto, yra linkę prekiauti su Rusija net ir susiklosčius labai nepalankioms sąlygoms: „Kad ir kas atsitiktų Rusijoje, yra verslininkų, kurie teigia žinantys jos žaidimo taisykles ir todėl galintys prekiauti su ja net ir kraštutinėmis aplinkybėmis. Taip kalba daugiau nišiniai verslininkai, labiau civilizuotas verslas turi atsarginius variantus, tik kol kas nenori savo iniciatyva nutraukinėti ryšių“.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką