Gydymo įstaigų nuostoliais dėl „Snoro“ bankroto Seimo Sveikatos reikalų komitetas ėmė domėtis po to, kai paaiškėjo, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė „Snore“ turėjo indėlių ir indėlių sertifikatų už 6 mln. litų. Dar 1,5 mln. litų santaupų Jūrininkų ligoninė laiko Medicinos banke.
Komitetui iškilo klausimas, kaip ligoninei pavyko sukaupti tokią pinigų sumą ir ar dėl tokio taupumo nenukenčia pacientai.
Pradėjus gilintis paaiškėjo, kad nemažas sumas „Snore“ laikė ir kitos gydymo įstaigos.
„Yra 7 gydymo įstaigos, kurios laikė daugiau nei po 1 mln. litų ir dar 5 įstaigos laikė sumas iki 1 mln. litų. Įstaigos yra įvairios: ir ministerijai pavaldžios, ir ne ministerijai, ir greitosios pagalbos, ir pirminės sveikatos priežiūros centrai, ir viena šeimos klinika“, – Seimo komiteto posėdyje sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Pasak jos, paslaugų teikimas dėl „Snore“ įšaldytų pinigų nesutrinka. Esą šios gydymo įstaigos visuomet turėjo „juodai dienai susitaupiusios pinigų“.
Ministras: taupyti ne tik galima, bet ir reikia
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys nemato problemos, kad gydymo įstaigoms pavyksta sutaupyti nemažas pinigų sumas. Pasak jo, svarbiausia, kad taupančios įstaigos užtikrintų gydytojams didesnes nei vidutines algas, neimtų priemokų iš pacientų.
„Svarbu, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Svarbu, kad būtų užtikrinamos paslaugos ir mokami atlyginimai personalui ne mažesni nei vidurkis. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atlyginimai beveik dvigubai viršija vidurkį, daug didesni nei Vilniaus, Kauno klinikų darbuotojų, skolų jie neturėjo, įsigydavo aparatūrą savo lėšomis, o lėšas, kiek man žinoma, laikė renovacijai“, – aiškino ministras.
Pasak jo, svarbiausia, kad pinigai nebūtų laikomi bankuose su tikslu uždarbiauti iš palūkanų. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija, anot ministro, artimiausiu metu atliks auditus sau pavaldžiose įstaigose ir sieks išsiaiškinti, ar nepasitaikė piktnaudžiavimo atvejų.
„Po „Snoro“ veiklos sustabdymo ir bankroto bus vertinamos ir bendrosios tendencijos, kiek apskritai laisvų lėšų yra visose ministerijai pavaldžiose gydymo įstaigose. Bus vertinama ir kaip tos lėšos yra panaudojamos, ar yra kaupiamos kaupiamosiose sąskaitose, ar yra dedama į terminuotuosius indėlius. Jei į terminuotuosius indėlius, tai kokios trukmės ir ar tuo pat metu įstaiga patenkina visus savo poreikius“, – sakė R.Šukys.
Pasak jo, sutaupytos lėšos turi būti naudojamos ne uždarbiavimui, o kaupiamos tam, kad būtų tinkamai pasiruošta galimai ekonominei krizei arba įrangai pirkti, remontui.
„Iki šiol nebuvo reglamentuota, koks rezervas, kokia laisvų lėšų suma gali būti laikoma ir kokiais tikslais vienu metu. Galima pasakyti, kad mano įsakymu sudaryta darbo grupė nustatys, kokiais atvejais kokia lėšų suma gali būti einamosiose sąskaitose, kokiam laikotarpiui ir kokiam tikslui ji gali būti laikoma terminuotuose indėliuose“, – pažymėjo ministras.
Anot jo, nustatant šią tvarką nebus apribojamas gydymo įstaigų noras kaupti savo lėšas įrangai pirkti ar remontuoti patalpas bei taupyti „juodai dienai“.
„Negalime skatinti ir iki paskutinio cento išleisti pinigus, kai žinome, kad ekonomikos prognozės gali blogėti ir tų lėšų reiks ateityje“, – pridūrė ministras.
