Be to, net 11 proc. draudžiančiųjų gyvybę nurodė, kad ši draudimo rūšis kartu jiems padeda taupyti. Vyrai dažniau nei moterys nurodė, kad gyvybės draudimą traktuoja ir kaip taupymo rūšį.
„Šiuo metu, kuomet bankų indėlių palūkanos yra tokios nedidelės, gana dėsningas yra gyventojų noras rasti kitų būdų pinigams „įdarbinti“. Kartu draudimas žmogui ir jo šeimai užtikrina finansinę paramą nelaimės ar mirties atveju, o draudimo įmokos tampa ir periodišku lėšų kaupimu“, – sakė „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.
Jis atkreipė dėmesį, kad tarp žmonių, turinčių didesnes pajamas, populiarėja ne periodiškai mokamų įmokų variantas, o galimybė įnešti didesnes suma keliskart per metus. Z. Gaverskio teigimu, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ tokį mokėjimo variantą pasiūlė žmonėms, kurie į gyvybės draudimą linkę žiūrėti ir kaip į pinigų taupymo bei investavimo variantą.
Z. Gaverski pabrėžė, kad metų pabaigoje gyventojai vis dažniau atliekamus pinigus skiria papildomoms draudimo įmokoms sumokėti ir pasinaudoja gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Deklaruojant pajamas taip galima susigrąžinti iki 15 proc. nuo sumokėtų draudimo įmokų. Pernai gruodžio mėnesį gyvybės draudimo rinkoje buvo pasirašyta 71 proc. daugiau įmokų, negu lapkritį.
Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad gyvybės draudimas kaip pinigų taupymo variantas populiaresnis tarp vidutinio amžiaus (46-55 metų) ir vyresnių žmonių. Šį taupymo būdą renkasi didesnių pajamų gyventojai, turintys šeimas, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinio direktoriaus manymu, didesnėmis lėšomis disponuojantys ir daugiau gyvenimo patirties turintys žmonės renkasi platesnį spektrą priemonių, kaip įdarbinti lėšas ir tokiu būdu apsaugoti savo finansus nuo nuvertėjimo.
